Quantcast
Channel: Žydų šventės ir valgiai – Lietuvos žydų bendruomene
Viewing all 262 articles
Browse latest View live

Vilniaus žydė aplenkė laiką: suvožtinius gamino dar prieš karą

$
0
0

Gerokai anksčiau nei išpopuliarėjo vegetarizmas Fania Lewando savo restorane Vilniuje gamindavo vegetariškus patiekalus ir net parašė apie tai kulinarinę knygą. Daugiau nei prieš septyniasdešimt metų F.Lewando iš daržovių gamino tradicinės žydų virtuvės patiekalų versijas ir net vegetariškus „burgerius“ (arba lietuviškai – suvožtinius).

Nuostabiam šios moters gamintų patiekalų skoniui neliko abejingos tokios įžymybės, kaip tapytojas Marcas Chagallas, palikęs atsiliepimą jos restorano svečių knygoje.

Knyga vos neišnyko

Vegetariškų receptų kulinarinę knygą „Vegetarinės mitybos knyga: 400 receptų, pagamintų vien iš daržovių“ F.Lewando parašė jidiš kalba. Knyga buvo išleista 1938 metais Vilniuje. Joje autorė pateikė 400 vegetariškų valgių receptų, kuriuos ji gamino savo unikaliame ir sėkmingai veikusiame restorane Vilniaus Vokiečių gatvėje.

skaityti plačiau


Legendiniai žydų riestainiai į Lietuvą sugrįžo po daugelio metų

$
0
0

Lietuvos žydų bendruomenė jau pusantrų metų vykdo projektą ,,Beigelių krautuvėlė”. Toks yra tikrasis šių tradicinių plikytų riestainių pavadinimas. Tai ne sausainiai.

LŽB

„Čia nėra didriestainių? Neįtikėtina“, – negalėjo patikėti į Vilnių atvykęs rašytojas ir žurnalistas Menachemas Kaiseris. Šis žiedo formos kepinys, paprastai gaminamas iš kvietinių miltų tešlos, buvo populiarus Vidurio ir Rytų Europos žydų patiekalas. Antrojo pasaulinio karo metu didriestainiai išnyko iš Lietuvos kartu su didžiąja dalimi žydų kultūros, o dabar jais vėl galima mėgautis įvairiose Vilniaus kavinėse.

Toronte augęs M.Kaiseris vaikystėje valgė daug „beigelių“, lietuviškai vadinamų didriestainiais.

Jų kas rytą pusryčiams gaudavo žydų ortodoksų vidurinėje mokykloje.

Šiais kepiniais jis mėgavosi ir studijuodamas Kolumbijos universitete Niujorke. Bet kai gavęs Fulbrighto stipendiją atvyko mokytis į Vilnių, M.Kaiseris nustebo sužinojęs, kad jo pamėgtų didriestainių Lietuvoje nėra.

Apie šiuos kepinius čia niekas nežinojo, nors prieš Antrąjį pasaulinį karą jie buvo labai populiarūs visoje Rytų ir Vidurio Europoje. Manoma, kad didriestainiai pirmiausia atsirado Lenkijoje, o vėliau paplito po visą Rytų Europą.

Skaitykite Lrytas.lt

Av 9-oji

$
0
0

Av 9-osios pasninkas šiais metais prasideda šeštadienį, liepos 25 d. 21.17 val. ir baigiasi

liepos 26 d. 22.26 val.

Malda Vilniaus sinagogoje – liepos 26 d. 9 val. ir 19.30 val.

Av 9 –ąją minima Dieviškosios Jeruzalės šventyklos sunaikinimo diena, būkime verti greičiausio jos atstatymo.

Su geriausiais linkėjimais Quorum

Sukkot išvakarės rugsėjo 27d.

$
0
0

Sukkot (Palapinių šventė) yra viena iš trijų Biblijoje minimų piligrimų švenčių, ji žinoma kaip shalosh regalim. Seniau tai buvo žemės ūkyje dirbančių šventė, nes būdavo vadinama padėkos už derlių diena. Suka yra palapinė – namai, kur žydai gyveno 40 metų, kai keliavo per dykumą po išėjimo iš Egipto. Kaip laikina gyvenamoj vieta, suka taip pat primena, kad  egzistavimas yra trapus, todėl Sukkot –  laikas, kai primenama, jog reikia  vertinti savo namus ir kūną.

 Sukkoto šventei būtina palapinė (suka), kurią reikia pasistatyti. Žydai turi valgyti ir švęsti, susėdę palapinėje. Izraelyje švenčiama septynias dienas. Ten, kur šilta, žmonės net ir miega palapinėse, ypač vaikai mėgsta tokią šventę. Išvakarėse palapinė išpuošiama, o pirmoji diena laikoma švente, kai draudžiama dirbti.

Rabinai sako, kad per šią šventę reikia keturių rūšių augalų šakų, kurias kartu sudėjus į puokštę, mojuojama. Taip parašyta Biblijoje. Ten minimas citrinmedis, palmė, mirta ir gluosnis. Septintąją Sukkoto dieną sinagogoje žydai eina ratu septynis kartus, kartodami tai dienai skirtą maldą.

Kokie maisto produktai yra valgomi per Sukkotą? Nėra tradicinių Sukkoto maisto produktų, išskyrus kreplach (įdaryti virtiniai). Kadangi tai derliaus šventė, valgomi vaisiai ir daržovės – kas užauginta ir šviežia. Neapseinama be tradicinės chalos (pynutės), vištos sultinio, kugelio – visi skanūs tradiciniai žydų valgiai tomis dienomis atsiduria ant šventinio Sukkoto stalo.

Sukkot 2015 pradedama švęsti išvakarėse, rugsėjo 27 d., sekmadienio vakarą.

6-ios Chanukos žvakės uždegtos prasidėjusiame Mini Limmude

$
0
0

Gruodžio 11d. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė su šeimomis, mažais ir suaugusiais vaikais  susirinko į Mini Limmudą Vilniaus Grand Resort  viešbutyje , kur iškilminga Šabo vakariene prasidėjo tris dienas truksiantis tradicinis metų renginys – Mini Limmudas su turininga paskaitų, kinofilmų, susitikimų su įdomiomis asmenybėmis programa ir Chanukos švente, žydų dainomis ir šokiais. Žvakes uždegė bendruomenės pirmininkė F.Kukliansky, Izraelio ambasadorius A.Maimon,  Kauno, Klaipėdos, Šiaulių bendruomenių pirmininkai : G.Žakas, F.Puzemskis, J. Buršteinas.  Vakarą vedė Ž.Skudovičienė. Visos šventės akimirkos nuotraukose.

http://www.facebook.com/Lietuvos-%C5%BEyd%C5%B3-bendruomen%C4%97-126929280672507/

 

 

 

 

 

 

Chanuka – išsikepkite gardžių spurgų pagal paprastą žydišką receptą

$
0
0

Spurgų nemėgsta retas smaližius. Bet ar žinote, kad mielinės aliejuje virtos spurgos yra tradicinis žydų delikatesas? Šis skanėstas, vadinamas sufganiyot, yra vienas iš pagrindinių šią savaitę švenčiamos žydų šventės Chanukos patiekalų.Spurgos žydams primena apie stebuklą, įvykusį senojoje Didžiojoje Šventykloje Jeruzalėje.Prieš daugiau kaip 2200 metų išvadavę savo šalį ir apgynę vertybės bei tikėjimą žydai rado suniokotą šventyklą, kurią reikėjo apvalyti ugnimi, uždegta ritualiniu alyvuogių aliejumi. Aliejaus buvo likę nedaug. Jo būtų pakakę žvakes išniekintoje šventykloje deginti tik vieną dieną. Bet įvyko stebuklas ir aliejumi uždegtos žvakės degė net aštuonias dienas.

Prisimindama šį įvykį Izraelio tauta ne tik aštuonias dienas per Chanuką degina žvakeles ritualinėje žvakidėje chanoroje, bet ir gamina įvairius alyvuogių aliejuje verdamus ar kepamus patiekalus. Vienas jų – mielinės spurgos.

Skaityti plačiau:

http://skonis.lrytas.lt/pasigamink/issikepkite-gardziu-spurgu-pagal-paprasta-zydiska-recepta.htm

 

Kauno žydų silkės receptas mena dar prieškario laikus

$
0
0

lrytas.lt, Nidos Degutienės receptas

 

Silkė ant Rytų Europos žydų stalo visuomet užėmė ypatingą vietą. Būdamos vienomis pigiausių žuvų, sūdytos silkės statinėse keliavo iš Norvegijos, Olandijos, Anglijos ir Škotijos. Lietuvos žydai buvo vieni labiausiai įsitraukusių į silkių prekybą, nes būtent per Lietuvą sūrios šiaurinių jūrų žuvys keliaudavo toliau į Rusijos platybes.

Anuomet tai buvo vargšų kasdienis valgis, o šiomis dienomis silkės patiekalais prekiaujama spindinčiose Niujorko ar Londono delikatesų krautuvėse ir graibstomos turtingųjų!

Teigiama, kad Lietuvos žydai suvalgydavo bent po vieną silkę kasdien. Būtent todėl yra galybė receptų, kaip šeimininkės tas silkes ruošdavo: ir marinuodavo, ir kapodavo, ir net kepdavo! Kapotos silkės – vienas tradicinių litvakų patiekalų, visuomet užimantis garbingą vietą tarp kitų šventinių valgių.

Skatyti plačiau:

http://skonis.lrytas.lt/pasigamink/kauno-zydu-silkes-receptas-mena-dar-prieskario-laikus.htm


Košerinio maisto standartų palaikymas Izraeliui kasmet kainuoja 770 mln. dolerių

$
0
0

15m

Griežtos košerinio maisto taisyklės Izraeliui kiekvienais metais kainuoja šimtus milijonų dolerių, skelbiama naujausioje šalies finansų ministerijos ataskaitoje, rašo naujienų svetainė newsweek.com.

Remiantis ataskaita, košerinio maisto sertifikatai Izraelio ekonomikai per metus atsieina 770 mln. dolerių, o daugiausia kainuoja išlaidos košeriniam skerdimui bei košerinio maisto konsultantų prekybos centruose išlaikymui.

Košerinio maisto sertifikatai, kurių gavimo taisyklės Izraelyje yra griežtesnės negu kitose šalyse, maisto produktų kainą padidina apie 5 proc.

skaityti plačiau

„Vilniaus vegetariškų patiekalų knyga. Tradicinė tarpukario Vilniaus žydų virtuvė -bestseleris

$
0
0

Leidyklos „Alma littera“ išleistoje knygoje „Vilniaus vegetariškų patiekalų knyga. Tradicinė tarpukario Vilniaus žydų virtuvė. Legendinio Leidyklos „Alma littera“ išleistoje knygoje „Vilniaus vegetariškų patiekalų knyga. Tradicinė tarpukario Vilniaus žydų virtuvė. Legendinio Fanios Lewando restorano receptai“ – siūloma per 400 receptų. Knygoje skaitytojai atras tradicinių žydiškų patiekalų (kugeliai, blynai, vaisių kompotai, barščiai), vegetariškų žydiškų šventinių patiekalų (šniceliai, cholent, kichke) ar užkandžių, sriubų, pagrindinių patiekalų bei desertų receptus. Juose stebina tai, kad jau 1938 metais Fania Lewando pasiūlė naudoti kai kurias daržoves ir vaisius, kurių tuo metu nebuvo įprastiniame namų racione – avinžirnių kotletai, Jeruzalės artišokų sriuba, porų fritata, obuolių šarlotė su rūpių kviečių miltų trupinėliais ir kt.

skaityti plačiau

 

Ypatinga kulinarinės kelionės patirtis – Šabo vakarienė Izraelyje

$
0
0

Juk būna taip: pamatai šalį ir įsimyli. Galėtum keliauti ten kasmet, kasmet atrasti naujų vietų, naujų įspūdžių ir naujų skonių. Taip nutiko ir Lietuvos ambasadoriaus Izraelyje Dariaus Degučio žmonai, aistringai kulinarei Nidai Degutienei. Neseniai grįžusi iš gastronominės kelionės po mėgstamą šalį, Nida sako, kad tokioje kelionėje žmonės turi galimybę atsidurti vietinių namuose, prisiliesti prie jų buities, kartu sėdėti prie jų stalo ir klausytis jų istorijų.

skaityti plačiau

Vilniuje vėl kvepia žydiškais beigeliais!

$
0
0

Vasario 4 d. duris atvers nauja košerinio maisto kavinė ”Beigelių krautuvėlė”. Kavinėje pagal judėjų taisykles bus gaminamas košerinis maistas, įvairūs tradiciniai saldumynai. ”Beigelių krautuvėlės” trauka – vietoje kepti beigeliai ir iš jų gaminami sumuštiniai. Laikantis itin griežtų tradicijų, gaminimas vyks prižiūrint rabinui, įsisavinus košerinio maisto gaminimo taisykles.

Beigelis – tradicinis Europos žydų, jidiš kultūros kulinarinis gaminys -,,baronka”, kuri iškepta gali būti pjaunama pusiau ir daromas sumuštinis. Knygoje “Jidiš džiaugsmai” pateikiama versija, jog beigelių receptas buvo sukurtas Krokuvoje 17 amž. pradžioje, tuomet juos kepdavo kaip dovaną gimdančiai moteriai. Rašoma, kad beigelis simbolizavo “gyvenimo ratą”, nes yra apvalios formos. Baigelių populiarumas greitai augo, jie plito po kitas šalis, kur gyveno jidiš kalbantys žydai, greitai juos pamėgo Amerikoje, kur dabar kepama maždaug 5 mln. beigelių per dieną!

LŽB pirmininkė Faina Kukliansky  beigelius dažniausiai ragauja kelionėse po pasaulį ir mano, kad LŽB ,,Beigelių krautuvėlės“ kavinėje pasiseks juos iškepti tokius, kokie būdavo anksčiau ir dabar Lietuvoje yra – tikri tradiciniai žydiški. ,,Skaniausi beigeliai buvo vaikystėje ir jaunystėje, nes mes patys buvom jauni ir gražūs. Norėčiau, kad ir LŽB jaunimas sušuktų: kokie skanūs beigeliai! Žydų patiekalų receptus aš paveldėjau iš mamos, savaitgaliais gaminu tradicinius pietus: verdu sultinį iš naminės vištos, farširuoju žuvį“.  Beigelius  kepti dirbančiai advokatei laiko nepakanka, todėl juos pirks kavinėje.

Miša Jakobas, Šolomo Aleichemo žydų gimnazijos ORT direktorius prisimena vaikystę Telšiuose: ,,Niekada nebebus tokių beigelių, kokius valgiau vaikystėje kasdien. Karštus beigelius prisimenu. Tas kvapas, skanumas, traškumas, o kai užtepdavau sviestą, neapsakoma… Eidavau pirkti beigelių pas ponią Samsonienę kasdien ir švenčių dienomis.  Karšti  švieži  – mmmm. Kol ateidavau namo, būtinai vieną suvalgydavau. Tik Niujorke radau tokius pat beigelius kaip gimtuosiuose Telšiuose būdavo  1956 m. Dingo viskas, pražuvo. Gerai, kad bando bendruomenėj kepti, tik viskas – ne tas. Tik improvizacija. Žydiška virtuvė kvepia, ji nuostabi, jos tokios nebebus niekada. ,,Nekabinkit man makaronų“,- vistiek bus nebe tas… Aš žinau, kokius produktus reikia naudoti, gaminant teiglech ir imberlech. Esu sužavėtas žydiška virtuve, ji kvepia, ji sultinga, dabar tokių kvapų nėra ir nebebus”.

Kavinės vadovė Jurga Nagrockytė tikisi geranoriškų lankytojų, kurie pamils šią kavinę, nes patiekalų gaminimas tobulės, o dabar Vilniuje, Lietuvos žydų bendruomenėje ,,Beigelių krautuvėlės” kavinės meniu puikuosis keletas rūšių beigeliams skirtų užtepėlių: iš baklažanų – chacilimas, iš avinžirnių – humusas, dar bus sūrio ir alyvuogių. Beigelių  įdarai ruošiami pagal košerinio maisto taisykles. Meniu bus atnaujinamas, nebijosime keistis ir eksperimentuoti. Lankytojai ragaus įdomių skanių beigelių sumuštinių. Šaltais vakarais visi bus kviečiami mėgautis karštu sultiniu su kneidlah. Taip pat lankytojai galės skanauti tradicinius žydų saldumynus, čia pateikiami pavadinimai jidš kalba: imberlech, teiglech, challah, lechek.

Kiekvieno šeimininko beigelis kitoks, skiriasi tešla ir skonis. Londone ar Niujorke beigelių kepėjai gali pasakyti, kad jie gamina pagal šimtametį receptą. Tel Avive taip pat jidiš kultūros žydai juos kepa ypatingai skaniai. Tikri geri beigeliai gali būti laikomi šaldiklyje, o atšildyti skrudintuve, jie vėl tampa traškūs ir skanūs

LŽB narė Liuba Šerienė:,,Prisimenu vaikystės beigelius puikiai. Nusipirkę, namie juos perpjaudavom pusiau, skrudintuve pakaitindavom, oho tobulai skanu būdavo. Laukiu atidarymo, manau ir ,,Beigelių  krautuvėlės“ kavinėje bus skanu”. Dar Liuba prisimena, kad nei vieno Šabo nebūdavo be chalos – pynutės. Jurga tiki, kad ateityje ir chala bus kepama.

Maša Grodnikienė, LŽB pirmininkės pavaduotoja beigelius perka Vilniuje ir Londone.  Jos nuomone, beigelių tešlos gaminimas turi paslapčių ir vargu, ar pasiseks kavinėje iškepti  tobulus beigelius, be to dar ir jų kaina neturi būti aukšta – svarbus dalykas sėkmei. Ji prisimena, kad viešėdama Amerikoje matė, kaip žmonės skuba sekmadienio rytą po Šabo nusipirkti pusryčiams karštų beigelių namams. Maša pati beigelius valgo ir mėgsta nuo vaikystės, gerai atsimena, ką mama sakydavo. Kai mirė teta, mama po laidotuvių ant pietų stalo padėjo beigelius, sakydama, kad tokia proga tinka viskas, kas apvalu, nes susiję su visu gyvenimu.

Dailininkė Aleksandra Jacovskytė pageidautų kavinėje ir daugiau tradicinių žydų patiekalų: cimeso, kapotos silkės su obuoliais. Paklausta, ar valgė vaikystėje beigelius, ji atsakė, kad juoda duona su sviestu, pabarstyta cukrumi buvo jos vaikystės skanumynas. Mama Lėja saldumynų nekepdavo, bet skaniai gamino paštetą, Pesacho patiekalą: sultinį su kukuliais iš macų  ir  farširuotą žuvį, jidiš kalba – gefilte fish.

”Beigelių krautuvėlė”- socialinis projektas, vykstantis trečius metus, kurį įgyvendina Lietuvos žydų bendruomenės nariai ir savanoriai. Projekto tikslas skatinti toleranciją bei įvairių tautų bendravimą.  Kavinė – vienas iš projekto tikslų – sukurti jaukią, unikalią, tradicijas puoselėjančią erdvę Vilniaus miesto gyventojams ir svečiams. ”Beigelių krautuvėlė” – vieta kur nuolatos socializuosis, susitiks ir bendraus įvairių tautų žmonės:  jaunimas, vaikai, senjorai, vyks projektais skatinama veikla –  pažinti žydų tautos kultūros įvairovę.

Kavinės ”Beigelių krautuvėlė” atidarymas Vilniuje, Pylimo 4, vasario 4 d. nuo 15.00 iki 17 val. Kviečiame visus apsilankyti. Kilus klausimams, galite kreiptis: kavine@lzb.lt, tel.867508743 info@lzb.lt;communications@lzb.lt

Ką valgytų karalienė Estera šiandien?

$
0
0

Narsioji karalienė Estera yra ne tik Purimo šventės žvaigždė, ji tikra didvyrė, išgelbėjusi Persijos žydus nuo žūties. Estera išardė sąmokslą, kurio tikslas buvęs išnaikinti visus Persijos imperijoje gyvenusius žydus. Sąmokslą rengęs pirmasis karaliaus patarėjas Hamanas buvo nubaustas mirtimi.

Maistas ir linksmybės yra PURIMO  šventės esmė. Siekdama savo vyro, Persijos valdovo Ahasvero palankumo, ji surengė 2 linksmiausias ir tikriausiai pačias skaniausias puotas.

Iki šiol Purimo šventės metu gaminami skanėstai, kepami Hamantashen – Hamano ausys arba pirštai, laisvai liejasi vynas.

Jei norėtumėt puotauti kaip karalienė Estera – paragaukite Persijos virtuvės patiekalų.

>>Receptai ir įkvėpimas

Parengta pagal THE NOSHER

Purimas prasideda kovo 23d.vakare ir švenčiamas iki kovo 25d.

Hag Purim Sameach!

$
0
0

Purimas yra džiaugsmingas laikas, kai liūdesys, nerimas ir baimė traukiasi, ateina lauktoji skanaus maisto ir juoko šventė. Purimas yra viena labiausiai laukiamų ir įdomių švenčių žydų kalendoriuje. Ši šventė įamžina laikotarpį, kai Persijoje gyvenę žydai buvo išgelbėti nuo sunaikinimo.

Esteros knyga

Purimo istorija yra papasakota Biblijos (Senojo Testamento) Esteros knygoje. Istorijos herojai – Estera, graži jauna žydų moteris, gyvenusi Persijoje, ir jos pusbrolis Mordechajus. Estera buvo paimta į Ahasvero, persų karaliaus haremą. Karalius Ahasveras pamilo Esterą, ji tapo karaliene, bet karalius nežinojo, kad Estera – žydė, nes ji slėpė savo tapatybę. Istorijos piktadarys – Hamanas, arogantiškas, egoistas, karaliaus patarėjas. Hamanas nekentė Mordechajaus, nes jis nepataikavo ir nesilankstė Hamanui, o šis nusprendė sunaikinti žydų tautą. Savo kalboje, kuri yra labai girdėta ir žinoma žydams, Hamanas karaliui aiškino: “Yra tokių žmonių, išsisklaidžiusių užsienyje ir visose tavo karalystės provincijose.

Jų įstatymai yra skirtingi nuo tų, kurių laikosi visi kiti žmonės, jie negerbia karaliaus įstatymų, todėl karalius neturėtų šių žmonių toleruoti “. Estera 3: 8. Karalius atidavė žydų tautos likimą į Hamano rankas  ir leido jam elgtis kaip panorėsiąs. Hamanas suplanavo išnaikinti visus žydus. Mordechajus įtikino Esterą pasikalbėti su karaliumi žydų tautos vardu. Tai buvo pavojingas žingsnis Esterai, nes visi ateidavę pas karalių be pakvietimo, galėjo būti nubausti mirtimi, o ji nebuvo pakviesta. Estera pasninkavo tris dienas, kai pajuto, esanti tinkamai pasiruošusi, nuėjo pas karalių. Jis pasveikino ją. Vėliau ji jam papasakojo apie Hamano sąmokslą prieš savo žmones. Žydų tauta buvo išgelbėta, o Hamanas ir dešimt jo sūnų buvo pakarti ant kartuvių, kurios buvo paruoštos Mordechajui.

purim3

Esteros knyga yra neįprasta, nes ji vienintelė knyga Biblijoje, kurioje neminimas Dievo vardas. Tiesą sakant, nėra beveik jokios nuorodos į Dievą. Tik Mordechajus miglotai užsimena, kad žydus išgelbės kažkas, jei ne Estera. Taigi, viena svarbi šios istorijos mintis: Dievas dažnai pasielgia taip, kad nėra aišku ir viskas atrodo kaip tikimybė, sutapimas ar sėkmė.

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Purimo šventės skanėstas – hamantashen arba Hamano ausys, primenančios niekšą Hamaną. Tradicianiai hamantashen – sausainiai kepami su aguonų, uogienės arba džiovintų vaisių įdaru, o madingi maisto tinklaraščiai diktuoja naujas tendencijas.


Kavinė „Beigelių krautuvėlė“ dirba Purimo režimu

$
0
0

Lietuvos žydų litvakų bendruomenės košerinio maisto kavinė ”Beigelių krautuvėlė” ruošiasi PURIMO šventei. Vilniuje, kaip ir visame pasaulyje šią savaitę žydų bendruomenės kepa hamantašen sausainius, siunčia vieni kitiems maisto ir gėrimų krepšelius dovanų – „Mishloach manot“  bei rengia linksmiausius metų vakarėlius. Purim – bene vienintelė diena metuose, kuomet žydams leidžiama prisigerti iki žemės graibymo.

Kavinės ”Beigelių krautuvėlė” kepėjos šiemet vilniečiams siūlo keletą sausainių rūšių. „Raudonasis aksomas“ šiemet užkariavo žydiško maisto tinklaraščius ir įkvėpė mūsų kepėjas kurti. O hamantašenai su mielėmis kepami, atkuriant Lietuvos žydų bendruomenės narių šeimos receptus.

Vyriausioji kepėja Riva Portnaja pasakoja, kad jos šeimoje hamantašenai vadinami omentašenais, o jos  mama į tešlą visada dėdavo mielių. Litvakiško hamantašeno įdaras daromas tik iš aguonų, o sausainio trikampėlis formuojamas beveik uždarai.

Kavinė „Beigelių krautuvėlė“ prekiaus sausainiais tik dvi dienas, o Vilniaus ir litvakų bendruomenės vaikai gaus dovanėlių, jei ateis į kavinę su purimo kaukėmis arba pasakys slaptažodį HAG PURIM SAMEACH – ,,Linksmo Purimo“ hebrajiškai.

Kavinės ”Beigelių krautuvėlė” Vilniuje, Pylimo 4, kvies visus vaikus atsiimti „Hamano ausų“ :

Kovo 23 d. 11 – 20.00  val.  Kovo 24 d. 11 – 16.00 val.   

Kilus klausimams, galite kreiptis: kavine@lzb.lt arba projects@lzb.lt

Foto: Raudonasis aksomas – hamantašen sausainiai  ©Beigelių krautuvėlė

Purimo šventė Lietuvos žydų litvakų bendruomenėje 2016

$
0
0

Šiandien 18.00 val. Sinagogoje šventinis Purimo vakaras su tradicinėm vaišėm! O kolkas košerinėje „Beigelių krautuvėlėje“ sujudimas. Vaikai linksmai kartoja HAG PURIM SAMEAH ir išsineša Hamano ausis, vyriausioji kepėja Riva kepa litvakiškus hamantašenus, lankytojai klausia ar hebrajų ir idiš abėcėlė yra ta pati?

Rakija Klezmer Orkestar

$
0
0

Rakija Klezmer Orkestar – tai unikali grupė, Lietuvoje atliekanti klezmerių tradicinę žydų muziką, susibūrusi prieš trejus metus Kaune. Ši  muzikos grupė, kuri vienija muzikantus, besidominičius Balkanų, čigonų, žydų muzikos kultūra . Jie pasiruošę pralinksminti visus . Kauno žydų bendruomenė jau keletą metų pažįstama su šiuo kolektyvu, kuris grojo Chanukos šventėje Klezmerių muzika Lietuvoje gyvavo kelis amžius iki Antrojo pasaulinio karo. Europoje klezmerių muzika – žydų vestuvių muzikantų – atgimė 2000-aisiais ir per keletą metų tapo ypač populiari. Į Lietuvą ji atkeliavo pavėlavusi. Po Holokausto, kai buvo išnaikinta beveik visa, kas žydiška ir dabar atgimsta, muzika tarsi iš naujo atrandama. Ji uždeganti, žadinanti emocijas, todėl patinka visiems. Muzikantai žydai sako, kad publika, klausydamasi klezmerių muzikos įvariose šalyse, jaučia ne tik nostalgiją, bet ir kaltę dėl Holokausto. Juk muzika, kuri buvo ant išnykimo ribos neturi tikrosios kilmės vietos, vadinama Europos diasporos muzika, todėl daugeliui labai sava. Yra šiuolaikinių muzikantų, kurie interpretuoja klezmerių muziką, naudoja jos sąskambius.

Rakija Klezmer2 Nuotraukos Brigitos Šliaužytės

Rakija Klezmer Orkestar grupė siekia atkurti ilgai puoselėtą ir gyvavusią litvakų klezmerių muzikos tradiciją ir skleisti ją Lietuvos visuomenei. Grupėje groja keturi muzikantai ir netrukus prisijungs penktasis: Darius Bagdonavičius (akordeonas, vokalas), Mikas Kurtinaitis (perkusija, vokalas), Skirmantas Rumševičius (trimitas), Povilas Jurkša (eufonija), penktasis narys Mantas Ostreika gros saksofonu, o grupės vadybininkas Karolis Kašiuba sako: „ šiuo metu gilinamės į klezmerių muzikos atlikimo ypatybes. Deja iki mūsų dienų litvakiško klezmerių garso ar vaizdo įrašų, net natų beveik neišliko arba neišliko visai. Bendradarbiaujame su įvairiomis Lietuvos žydų bendruomenėmis, važinėjame pas garbingo amžiaus bendruomenės narius, užrašinėjame jų atsiminimus. Ir tai tik vienas iš daugelio būdų sudėlioti litvakiško klezmerio dėlionę.Mūsų ateities planai yra išleisti klezmerių muzikos albumą, kuris praturtintų Lietuvos muzikinį paveldą bei užpildytų litvakiškos autentiškos muzikos nišą Lietuvoje“. Muzikantai planuoja turą po Lietuvą bei kelionės į įvairias užsienio šalis, kur buvo stipri klezmerių muzikos tradicija.
Hebrajų kilmės žodis „klezmer“ reiškia „muzikantą“. Klezmeriai – žydų liaudies muzikantai, dažniausiai groję klajojančiuose ansambliuose iš trijų-penkių muzikantų. Pagrindinį instrumentą, dažniausiai smuiką, įvairiais deriniais papildydavo cimbolai, kontrabosas, klarnetas, trimitas, fleita, būgnas.

Litvakė anūkams neišduoda jų mėgstamų blynelių sudėties

$
0
0

lr

Vilniuje viena po kitos atidaromos kavinės, kuriose vėl galima paskanauti košerinio maisto ir beigelių – tradicinių žydiškų riestainių. Lietuviai atranda žydų kultūrą, ypač išaugo domėjimasis žydų maistu. Tai itin džiugina Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkę žinomą advokatę Fainą Kukliansky (61 m.).

Lietuvoje visada buvo populiari žydų virtuvė. Ir tai nenuostabu – juk mūsų šalyje nuo senų laikų gyveno nemažai žydų, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Gyvenimo būdas“.

Kai kurie visiems žinomi patiekalai, kuriuos dabar laikome tradicinės lietuviškos virtuvės dalimi, iš tiesų yra perimti iš žydų.

Vienas tokių – bulviniai blynai, žydų virtuvėje vadinami latkėmis. Beje, žydiška yra ir kugelio kilmė.

Daugelis nustemba sužinoję, kad netgi cepelinai, kuriais taip didžiuojamės, irgi yra šiek tiek susiję su žydais. Į mūsų šalį maždaug prieš 100–150 metų jie su žydais atkeliavo iš Šiaurės Vokietijos.

Skaitykite visą staripsnį

Apie beigelius su nostalgija

$
0
0

Beigelis šiandien pas mus vėl garbinamas. Jaunimui tai – tiesiog madingas gaminys, o vyresniąją kartą neretai salsvas jo kvapas nostalgiškai grąžiną į vaikystę – juk taip kvepėjo iš kaimynių žydų šeimininkių virtuvių!

Rekomenduojame gilų ir įdomų Dalios Musteikytės straipsnį @Legendose.

Viewing all 262 articles
Browse latest View live