56 Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos ORT septintokai šventė Bar/ Bat micvą  (pažodžiui, šis terminas reiškia įsakymų sūnų ir dukrą). Bar / Bat mitzva yra viena didžiausių žydų švenčių, kurios laukiama su jauduliu ir džiaugsmu. Bar / Bat mitzva yra berniukų ir mergaičių pilnametystė. Pažymėtina, kad berniukai sulaukia šio amžiaus, būdami – 13 metų, mergaitės – 12 metų. Iki tol tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas visapusiškai laikytųsi judaizmo tradicijų ir įstatymų. Kai tik vaikai pasiekia šį amžių, jie gauna savo pareigas ir teises: teisę mokyti Torą, vykdyti jos įsakymus, būti visiškai atsakingais už savo veiksmus. Be to Bar / Bat mitzva yra labai iškilminga ir neįtikėtinai įdomi diena.

Vilniaus choralinėje sinagogoje Bar mitzva šventė Liron Blank. Prieš ceremoniją sinagogoje rabinas Sholom-Ber Krinsky pažymėjo, kokia ši šventė yra svarbi kiekvienam žydų berniukui, jo šeimai ir draugams.

„Tai didelis džiaugsmas – atvirai, pagal visas taisykles, švęsti Bar mitzva! Mano Bar mitzva buvo namuose, užtraukus užuolaidas … Juk mes bijojome … Tai buvo pavojinga … Todėl išmokime vertinti tai, ką turime “, – kalbėjo Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos ORT direktorius Miša Jakobas. Ceremonijos metu Leronas pirmą kartą perskaitė iš Toros ištrauką visiems dalyviams. Klasės draugai ir jų tėvai, mokytojai ir Lirono giminės ceremoniją stebėjo su jauduliu.

Likusiems berniukams ir mergaitėms Bar / Bat mitzva šventė  vyko Valstybinio žydų muziejaus  Tolerancijos centre. Mokytojams Ruth Rehes, Tatjanai Sezamanienei ir Yehudai Vagneriui vadovaujant, vaikai parengė šventinį spektaklį, kurio metu uždegė žvakes su padėkos žodžiais, linkėdami taikos, džiaugsmo, gerumo ir sėkmės savo tėvams, seneliams, mokytojams ir gimnazijai.

Į šventę veš autobusas.

Būtina registracija (vardas, pavardė):                                                                                                                              rabbi@jewishlita.com                                                                                                                          arba telefonu – 868508550

Užsiregistruoti iki gegužės 23 d. (ketvirtadienis) 12 v.                                                                       Į autobusus bus sodinami asmenys, esantys registracijos lape.

Išvykstame autobusais 17.30 val. nuo Sinagogos (Plačiosios g. pusės).

Ši diena – tai šventė. kuri vyksta nuo 33 iki 49 dienos tarp Pesacho ir Šavuoto švenčių. Šeimos eina į iškylas ir piknikus. Kartu su savo mokytojais vaikai eina žaisti su lankais ir strėlėmis į laukus. „Lag BaOmer“  yra žydų šventė su laužais, griliais it kitais linksmais renginiais. Be to nuo Lag BeOmer prasideda vestuvių metas.

Šabas žydų kvartale – pranykusi tradicija, kuomet kiekvieną penktadienio vakarą žydų šeima sėsdavo prie gausaus stalo, degdavo žvakes, meldėsi, plėšdavo chalą, šeštadienį kvartalas ilsėjosi, o sekmadienį visi linkėjo geros savaitės!
Europos žydų kultūros dieną atraskime žydų kvartalo šurmulį, istoriją, skonius, kvapus ir melodijas!
>>Programa http://bit.ly/33NbuNq

>>Programa ENG http://bit.ly/2ZiTU4G

>>Registracija http://bit.ly/31gobyc
#EŽKD #ŽyduKultūrosDiena ‬ #EDJC2019 #ŠabasŽydųKvartale

Minint 20-tąsias Europos žydų kultūros dienas, šiemet Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia vilniečius ir svečius persikelti į Vilniaus žydų kvartalą. Čia visai neseniai pasirodė ir akimirksniu buvo pastebėtos kelios freskos. Jų autorės Rugsėjo 1 d. ves ekskursiją ir nustebins savo projekto istorijomis. Štai ką Lina Šlipavičiutė-Černiauskienė pasakoje apie jautrią idėją:

Vilnius turėjo vieną didžiausių ir aktyviausių žydų bendruomenių mūsų regione. Antrojo pasaulinio karo siaubai šią bendruomenę beveik visiškai sunaikino, ir tai neabejotinai yra viena skaudžiausių netekčių Lietuvai, o ypač Vilniui. Neturime teisės pamiršti tų žmonių – ir nepamirštame.
Tačiau per mažai prisimename tą laiką, kai tie žmonės Vilniuje buvo tiesiog laimingi. Šie šviesūs prisiminimai turi būti matomi: kaip tie žmonės čia dirbo, augo, kūrė šeimas, seno… Kaip kūrė savo gyvenimus tame pačiame Vilniuje, kurio gatvėse dabar vaikštome ir kurį taip pat mylime mes, dabartiniai vilniečiai.

Būtent tokia yra projekto #sienosprisimena koncepcija. Tai tarsi simbolinis dviejų pasaulių, egzistuojančių toje pačioje erdvėje, bet skirtingame laike, susitikimas. Taigi, projekto esmė – istorinių tarpukario Vilniaus žydų gyvenimo akimirkų prikėlimas naujam gyvenimui. Ant tų sienų, kurios dar prisimena tuos žmones. Menininkus, dvasininkus, pirklius, vaikus, tėvus – žmones, kurie Vilniuje gyveno savo gyvenimą ir juo džiaugėsi.
Projekto įgyvendinimui pasitelktos autentiškos Vilniaus žydų kvartalo nuotraukos iš tarpukario periodo, jas interpretuojant meniškai ir perkeliant ant Vilniaus žydų kvartalo sienų.

Projektu „Sienos prisimena“ siekiama kelių tikslų. Visų pirma – visuomenei priminti, jog Vilnius turėjo didelę ir klestinčią žydų bendruomenę, kuria tikrai turime didžiuotis. Kartu projektu, per istorinių kadrų sintezę su šiuolaikiniu menu, norima skatinti didesnį susikalbėjimą tarp skirtingų socialinių ir etninių grupių Vilniaus mieste.

Projekto atlikimui ne atsitiktinai parinkta graffiti technika. Tai – moderni technika, puikiai deranti prie gatvės meno ir įsiliejanti į miesto gyvenimą. Taip šis meninis projektas šiuolaikiniam žmogui priimtina ir galbūt labiau suprantama kalba pasakoja apie istoriją ir ragina ją pajausti savaip.

>>Programa LT http://bit.ly/33NbuNq >>Programa ENG http://bit.ly/2ZiTU4G
>>Registracija http://bit.ly/31gobyc

Europos žydų kultūros dieną atraskime žydų kvartalo šurmulį, istoriją, skonius, kvapus ir melodijas!  Renginį organizuoja Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su Stiklo kvartalo bendruomene. Renginį remia Kultūros paveldo departamentas prie LR Kultūros ministerijos

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė rugsėjo 1d. kviečia minėti 20-tąsias Europos žydų kultūros dienas senajame Vilniaus žydų kvartale kaip šventę ,,Šabas žydų kvartale“

,,Ilgas vasaros penktadienis. Šeimininkės eina į kepyklėlę apsipirkti šeštadieniui: jos perka chalą, duoną su kmynais, su svogūnais, su razinom, baltą duoną, kuri iškepta ant kopūsto lapų, sausus beigelius, tamsius sausainius, taip pat sausainius su aguonomis, kietus mažus pyragėlius, pabarstytus cukraus pudra.“

Vienas geriausių pasaulio rašytojų, kūrusių jidiš kalba, vilnietis Chaimas Gradė šią Vilniaus vietą vadino senuoju žydų kvartalu, apie kurį jis rašė maždaug 1930 metais. Ši citata yra iš jo knygos „Nebylus minjanas“ .

Minint 20-tąsias Europos žydų kultūros dienas, šiemet rugsėjo 1d. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia vilniečius ir svečius persikelti į Vilniaus žydų kvartalą. Čia tarpukariu gyvenimas virė savitu ritmu, šurmuliavo prekeiviai, kvepėjo žydiška duona, tikintys žydai keliaudavo į šalia stovėjusią Didžiąją Vilniaus Sinagogą.

Šabas žydų kvartale – išnykusi tradicija. Kas savaitę  judėjai Šabą pasitinka penktadienį, saulėlydžio metu, jidiš kalba linkėdami ,,Guten Šabes“, o hebrajų kalba: ,,Šabbat Šalom“. Šeštadienio vakare, kai danguje matomos 3 žvaigždės, Šabas pasibaigia.

Kiekvieną penktadienio vakarą, laukdamos Šabo, žydų šeimos susėsdavo prie gausaus stalo, uždegdavo žvakes, meldėsi, plėšdavo chalą. Šeštadienį kvartalo gyventojai ilsėjosi, o sekmadienį visi linkėjo vienas kitam geros savaitės!

Pirmąjį rugsėjo sekmadienį Vilniaus žydų kvartalo restoranai ir kavinės pristatys atkurtą žydiškų patiekalų meniu, skambės žydiškos melodijos, vyks paskaitos ir ekskursijos. 12 val. sveikinimo žodį tars Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Programos oficialiąją dalį ves Saulius Pilinkus, renginio dalyvius ir svečius sveikins Izraelio ambasadorius Yossi (Avni) Levy, Kultūros paveldo departamento vadovas Vidmantas Bezaras, Tautinių mažumų departamento direktorė Vida Montvydaitė

Tradiciniai pusryčiai lauks ,,Beigelių krautuvėlėje“ ir Žydų bei Stiklių gatvėse, kitose senamiesčio vietose.

Programoje numatyta Žydų dainų ir šokių kolektyvo „Fajerlach“ pasirodymas,  be to muzikinę programą rengia keturi didžėjai. Bus ekskursijos ne tik po žydų kvartąlą, bet ir po kitas istorines Vilniaus žydų vietas.

Šis kvartalas šiandien atgimsta vietos bendruomenės dėka. Visus vilniečius ir svečius kviečiame prisiminti ir prisiliesti prie jo didingos istorijos.

Europos žydų kultūros dieną atraskime žydų kvartalo šurmulį, istoriją, skonius, kvapus ir melodijas!

Renginį organizuoja Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su Stiklo kvartalo bendruomene. Renginį remia Kultūros paveldo departamentas prie LR Kultūros ministerijos.

Renginio anonsas socialiniuose tinkluose: https://www.facebook.com/events/939971886349063/

Daugiau informacijos:

Dovilė Rūkaitė, LŽB projektų vadovė, projects@lzb.lt mob. 867849300

Artėjant Europos žydų kultūros dienos renginiui “Šabas žydų kvartale” kalbamės su Stiklo kvartalo bendruomenės idėjos iniciatorė – dizainere Julija Janus.

Kokia yra “Stiklo kvartalo” bendruomenės  atsiradimo istorija? Kodėl nusprendėte ją įkurti ir ko siekiate?

Stiklo kvartalas gimė, kaip kūrybingos bendruomenės organizacija.  Pavadinimas atsirado dėl 19a. pabaigoje čia buvusių trijų Stiklo gatvių, kurios apkabino dalį juvelyrinio miestelio. Kvartalo istorija tokia daugiasluoksnė ir nepapasakota, kad verslo ir kultūros bendruomenė susibūrė siekdama inicijuoti identiteto išryškinimą ir kultūros maršrutų kūrimą. Ieškome dialogo su miestu ir su visais kvartalo akcininkais ir investuotojais tam, kad suderintume jo viziją vardan bendrų tikslų. Mūsų kelias – kūrybinga vieta, padedanti miesto dalims moderniu būdu atskleisti ir padidinti vietos savitumą.

Senosios 20amž. pradžios nuotraukos mums primena čia buvus įdomų Vilniaus žydų gyvenimą ir jo tragišką baigtį. Prisimename  stovėjusias sinagogas ir ryškias asmenybes, apie jas dabar sužinome tik iš knygų. Šiame Vilniaus žydų kvartale didžiausią Lietuvos žydų mokslingumo šlovę įkūnijusį Eliją ben Saliamoną Zalmaną (1720-1797), dabar jį prisimename kaip Vilniaus Gaoną (Išminčių). Ši istorija domina turistus, ar ji svarbi ir šiuolaikinei čia gyvenančiai bendruomenei?

Šiame kvartale prasidėjo ir Vilniaus žydiškos kultūros istorija: nors žydai Vilniuje  gyveno nuo 15a., po nesusipratimų su kitų konfesijų ir tautų vilniečiais, 17a. karalius Vladislavas Vaza suteikė privilegiją getui kurti dabartinių Žydų, M. Antokolskio ( tęsinys Mėsinių) ir Vokiečių gatvių trikampyje. Geto teritorija turėjo saugoti žydus nuo išpuolių ir leisti jiems gyventi savo religinį ir kultūrinį gyvenimą.

Kvartalas paslėptas nuo turisto akių. Kas nežino apie jį, vaikštinėja pagrindinėmis senamiesčio promenadomis – Didžiąja ir Vokiečių gatve. Kiekvienas namas kvartale slepia kiemelį, detalę, architektūrinį elementą ir turtingą istoriją.  Pavyzdžiui Stiklių g. 16 stovi namas, ant kurio aiškiai matomi dideli skaičiai 1661. Tais metais sklypą įsigijo žydų kilmės auksakalys, dirbęs monetų kalyklose Vokiečių g. ( maždaug dabartinio ŠMC pastato vietoje).

Šiame kvartale įsikūrė religinis – kultūrinis judaikos centras, veikė visoje Europoje garsi judaikos biblioteka, sinagogos, ješivos. 18a. čia gyveno Gaonas – teologas, kabalistas ir mokslininkas,  kurio dėka Vilnius tapo litvakų kultūros sostine, pavadintas Lietuvos Jeruzale.

18 ir 19a. kvartalas plėtėsi, kasdien jame veikė ištisinis gatvių ir kiemų turgus – kas negalėjo prekiauti iš rūsių ir pirmųjų aukštų, krautuvių gatvėse – darė tai kiemuose. Gatvėse buvo tiršta nuo prekiautojų, amatininkų, restoranų iki gausių lankytojų. 19a. dėl gausios stiklo gamybos ir prekybos  kvartale buvo trys Stiklo gatvės- Stiklo 1-oji, 2-oji ir 3-čioji. Dėl šio įdomaus fakto, šiandien vietovė įgavo Stiklo kvartalo pavadinimą.

Žydų kvartalas, Vilnius, šaltinis: bibliotheques-specialisees.paris

Sovietmečiu žydų religinis- kultūrinis centras buvo sunaikintas. Valdžia čia pastatė naujus namus ir apgyvendino juose gausų lietuvių rašytojų, poetų, teatro, dailės žmonių būrį. Ant Didžiosios sinagogos  pamatų atsirado vaikų darželis. Tuo laikotarpiu kvartale atsirado dvi skulptūros – Stiklių 4 kiemelyje stovinti Vaclovo Krūtinio granitinė Metraštiniko figūra ir Stiklių 6 kiemelyje paslėpta Mariaus Grušo pagonių deivė – Medeinė, šalia jos auganti milžiniška eglė, kuri stebina kiekvieną užsukusį.

Daugelis neabejotinai girdėjo ar lankėsi Vilniaus senamiesčio Stiklių g. ir galėtų įvardinti aiškiai su šia vieta susijusį įspūdį – prabanga ir prašmatnumas.  Štai ir viskas, ką įprasta pasakyti apie Vokiečių ir Didžiosios gatvių apglėbtą senojo miesto gatvelių ir kiemų tinklą. Ką svarbaus apie šią vietą esame pamiršę?

Stiklių, M. Antokolskio, Gaono, Žydų gatvių kvartalas yra Vilniaus senamiesčio juvelyrinė širdis. Tai tarsi miestelis mieste, širdies formos darinys su penkiomis gatvėmis sueinančiomis į nedidelę aikštę.

Prabangos ir patikimos vietos vardą šiandien Stiklo kvartalui uždėjo tokių verslų, kaip Stiklių viešbutis ir restoranas, Lokys, Rene, Marcus&Co ir bistro 18 restoranų stabili reputacijos istorija.

Augustas ir Barbora

Kvartalas pradėjo augti 16a. Šioje vietoje gyventi ir dirbti įsikūrė auksakaliai. Žmonės buvo iš skirtingų šalių, juos vienijo čia buvusi auksakalių gildija. Greta kūrėsi kiti turtingi amatininkai – stikliai. Pirmoji miesto spaustuvė taip pat išdygo šiame kvartale. Ją žymi metraštininko skulptūra Stiklių 4 kiemelyje.

Koks “Stiklo kvartalas” yra šiandien? Kaip čia susipina tradicija ir modernumas?

Istoriškai čia telkiasi juvelyrika. Šiuo metu jame  yra net 8 juvelyrikos galerijos, parduotuvės, dirbtuvės, mokyklos.

Kvartalas vėl traukia litvakų palikuonis. Šiuo metu jame yra nemažai verslo ir kultūros įstaigų, meno galerijų, kurių savininkai , vadovai, darbuotojai yra žydų kilmės vilniečiai, čia užsidirba studentai iš Izraelio.

Ant kvartalo sienų šią vasarą, dėka menininkės Linos Šlipavičiūtės atsiranda piešiniai  ,,Sienos prisimena”, atkartojantys tos pačios vietos  20a. pradžios nuotraukas, užfiksavusias  čia gyvenusių žydų gyvenimo akimirkas.

Stiklo kvartalas  vilioja ekologinio dizaino, tvaraus meno kūrėjus  kaip vieta kuri atgimsta.

Kvartalo restoranai turi tvirtą gero maisto reputaciją, atsiranda naujos įdomios vietos. Pavyzdžiui,  ,,Augustas ir Barbora“ – meilės istorijos kavinė, kurios interjeras toks jaukus, kad atrodo jog sėdi žydinčiame sode. Joje šampanas derinamas su puikios kokybės silke ir tamsia duona. Kita nauja vieta – ,,bookafe“- knygų kavinė, kurioje nuolat čiauška papūgėlės ir galima atsigerti šviežiai spaustų arbūzo sulčių. Puikus vasaros sodelis, bendruomenės įkurtas Stiklių 7 kiemelyje. Kvartale kartą per mėnesį nemokamai koncertuoja bendruomenės narys- Šv. Kristoforo orkestras. O jo repeticijas visą savaitę galima girdėti vaikštinėjant Stiklių g.

Stiklių viešbutis ir aludė

,,Stiklių aludė“ gamina nuostabius ledus su samane ir Vilniaus burgerį, kur vietoje bandelių panaudoti bulvių blynai – Vilniaus žydiškos virtuvės palikimas. ,,Ponių laimėje“ galima užsisakyti įdarytą karpį ir mielines bandeles įdarytas kopūstais į namus, o ,,Lokyje“ visada rasite pagal LDK Valdovų rūmų receptus pagamintų žvėrienos ir laukinių paukščių kepsnių. ,,Leičiai“– vietinis bravoras, kuris itin didžiuojasi savo gamybos tamsiu alumi.

Kvartale yra tokios unikalios vietos kaip vyriškų peteliškių parduotuvė, kur galima rasti nuo šilkinių iki akmeninių peteliškių ir įvairiausių stilių sąsagų, perdirbto džinso parduotuvę, kur viskas – net foteliai aptraukti džinsu, barzdaskučių saloną, vinilinių plokštelių vietą ir net dvi Dailės akademijos galerijas: tekstilės katedros kuruojamą ,,Artifex“, bei garsių tautodailės kolekcininkų, menininkų ir tautinio kostiumo kolekcininkų Tamošaičių galeriją ,,Židinys“. Čia eksponuojami lietuvių liaudies drabužiai ir audiniai, knygos.

Kokias išskirtines patirtis gali pasiūlyti “Stiklo kvartalas”? Kodėl turėtume užuot patraukę į prekybos centrus, laisvalaikį leisti senamiestyje?

Senamiestis gali pasiūlyti tai, ko neturi prekybos centrai. Gryną orą, ramybę, savitą aplinką ir tokius pat savitus lankymo objektus: istorines ekskursijas, gurmaniškas patirtis, vienetinius, butikus, restoranus, kavines, kiemelius, architektūrines detales, istorijas ir galimybę vaikščioti istorinių įvykių takais. Net žmonės senamiestyje kitokie – saviti, stilingesni, draugiškesni ir įdomesni.

Kokių  iniciatyvų vilniečiai ir miesto svečiai gali tikėtis iš „Stiklo kvartalo“ bendruomenės dar šiais metais?

Kultūros nakties dėka kvartale galima pamatyti įspūdingą Liublino miesto dovaną –  sumažintų oro balionų instaliaciją. Jos autorius –  Jarosław Koziara.

Sumažintų oro balionų instaliacija

Vitražo manufaktūroje nuolat eksponuojama Lietuvos luitinio vitražo istorijos ekspozicija.

Tamošaičių galerijoje „ Židinys“ galima susipažinti su lietuvių nacionalinio kostiumo raida.

Vilniaus širdyje įsikūrusi Dievo Gailestingumo šventovė yra vienas didžiausių sostinės tikinčiųjų traukos centrų Dominikonų g. esanti šventykla lankytojų laukia ištisą parą.

Liepą ir rugpjūtį kvartalas gyvena turistiniu ritmu- tuo metu mus gausiai lanko Vilniaus miesto svečiai. Jei norite išgirsti viso pasaulio kalbų šurmulį ir pasėdėti jaukiame gatvės restorane, ar pamatyti mūsų kiemų savitumą – skulptūras ir medines balkonų galerijas – romantišką lauko laiptinių palikimą, slaptus kiemelių sodus,  apsilankykite čia tuo metu.

Julija Janus (kairėje) su Aleksandra Kremer

Rugsėjį kvartalas pasitiks prisimindamas savo šaknis – rugsėjo 1d. jame vyks Europos žydų kultūros dienos renginys simbolišku pavadinimu “Šabas žydų kvartale”.  Paskaitos, muzika, ekskursijos ir degustacijos atskleis šabo papročius ir papasakos apie kvartalo istoriją, bei šiandieną.

Spalio viduryje jaukiai švęsime Stiklo kvartalo gimtadienį, o lapkritį visus kviesime į žiburių šventę – Šv. Martyno dieną. Tai jau tradiciniai Stiklo kvartalo renginiai, pakviesime pasivaikščioti po kvartalą kartu su vietiniais, dalyvauti eisenose, paklausyti muzikos, paragauti ypatingų patiekalų ir išsinešti šventės jausmą kartu praturtėjus naujomis žiniomis apie šią žinomą – paslėptą Vilniaus širdį.

Su Julija Janus kalbėjo Dovilė Rūkaitė

Žydų bendruomenė ‘Vilnius – Lietuvos Jeruzalė” kviečia į susitikimą su Dita Zupavičiene-Šperlingiene – gyva legenda, išgyvenusia Kauno getą, Štuthofą ir kitus lagerius bei Mirties maršą. Susitikimo metu turėsite progą pamatyti unikalius kadrus iš Kauno, kuriuos 1929 m. nufilmavo trumpam į svečius iš Berlyno atvažiavęs Ditos dėdė Hononas, paskui vykęs į Rygą ir Lvovą, kurių vaizdai filme taip pat užfiksuoti. Iš ekrano į mus žvelgs gražūs, besišypsantys veidai, pasipuošusios damos ir pasitempę vyrai, nė nenutuokiantys apie juos po keliolikos metų ištiksiančias negandas. Tai Ditos šeimos nariai, apie kurių likimus ji papasakos, o taip pat ir apie tai, kokiomis aplinkybėmis filmo juosta išliko per karą ir kaip atsidūrė pas ją.

Renginys vyks Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje, rugsėjo 4 d. 18 val.

Šventė pavyko. Įdomi programa pritraukė daug dalyvių ir svečių. Skambant Žydų dainų ir šokių ansamblio uždegančioms melodijoms, visi susirinkusieji lingavo, plojo ir niūniavo iki skausmo pažįstamas dainas. Oras buvo puikus.

Senamiesčio kavinių durys buvo atviros visiems, norintiems ragauti žydišką maistą. Tradiciniai pusryčiai laukė ,,Beigelių krautuvėlėje“ ir Žydų bei Stiklių gatvėse, kitose senamiesčio vietose.

Šiuolaikinę muzikinę programą parengė trys didžėjai RafRaf, Akvilina, ir Marius Šmitas. Programa  tęsėsi 10 valandų Bare Amadeus.

Pirmąjį rugsėjo sekmadienį Vilniaus žydų kvartale susirinkusius su ypatingą švente  sveikino Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės vadovė Faina Kukliansky. Nėra Lietuvoje miesto ar miestelio, ar kaimo, kuriame nebūtų žydų namų ar jų pėdsakų. Tai ne tik žydų, bet ir visos Lietuvos paveldas, kuris yra svarbus, jo apsauga rūpinamasi vis rimčiau,- sakė Kultūros paveldo departamento vadovas Vidmantas Bezaras ir Tautinių mažumų departamento direktorė Vida Montvydaitė.

Apie žydišką Vilnių rašiusi Kristina Sabaliauskaitė prisiminė, koks svarbus jai buvo nuo pat vaikystės žmonių bendravimas su kaimynystėje gyvenusiais žydais. Jie tapo geriausiais draugais. Iki šiol rašytojai žmonių santykiai yra vienas svarbiausių dalykų.

Šventės pavadinimas ir programa  – ,,Šabas žydų kvartale“ patiko ne tik žydų bendruomenės nariams, bet ir visiems susirinkusiems vilniečiams ir svečiams bei turistams, kuriuos visada traukia ši Vilniaus vieta, vadinama senuoju žydų kvartalu.

Minint 20-tąsias Europos žydų kultūros dienas toje vietoje, kur tarpukariu ramiai gyveno, meldėsi ir šventė Šabą tūkstančiai žydų šeimų. Tuomet čia šurmuliavo prekeiviai, kvepėjo žydiška duona, tikintys žydai keliaudavo į šalia stovėjusią Didžiąją Vilniaus Sinagogą.

Kiekvieną penktadienio vakarą, laukdamos Šabo, žydų šeimos susėsdavo prie gausaus stalo, uždegdavo žvakes, meldėsi, plėšdavo chalą. Šeštadienį kvartalo gyventojai ilsėjosi, o sekmadienį visi linkėjo vienas kitam geros savaitės!

Vyko įdomios ekskursijos ne tik po žydų kvartąlą, bet ir po kitas istorines Vilniaus žydų vietas.Europos žydų kultūros dieną daugelis prisiminė arba atrado žydų kvartalo šurmulį, istoriją, skonius, kvapus ir melodijas!

Vilniaus Choralinėje sinagogoje susirinkę žmonės domejosi Judėjų religija, klausėsi rabino Šolomo Ber Krynskio ir kantoriaus Šmuelis Jatomo.

Renginį organizavo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su Stiklo kvartalo bendruomene. Renginį rėmė Kultūros paveldo departamentas prie LR Kultūros ministerijos.

Nuotraukų su šventės akimirkomis bus daugiau artimiausiu metu.

Atvykus į Vilnių, dalyvauti Europos žydų kultūros dienų renginyje PŽB narių laukė visą dieną vykusi įspūdinga programa.

Kodėl nusprendėme padėkoti šio renginio programos organizatoriams? Todėl, kad  buvo įdomu dalyvauti ekskursijoje po senus žydų kvartalus Vilniuje ir išklausyti paskaitas apie žydų tradicijas bei kultūrą. Širdyse liko geri prisiminimai, tai buvo labai įdomi ir naudinga informacija.

Atidarymo metu Europos žydų kultūros dienų renginyje žydiška muzika ir dainos mus įtraukė į šokius Gaono gatvėje, kartu dalyvavo daug turistų iš užsienio. Ansamblio ,,Fajerlach“ atstovai taip gražiai grojo, kad tiek praeiviai, tiek miesto svečiai sustoję klausėsi žydiškos muzikos ir audringai plojo.

Per ekskursiją, “Sienos prisimena“ buvom sužavėti idėja, kurią pristatė Lina Šlipavičiūtė- Černiauskienė ir Lauryna Kiškytė. Freskos siluetuose vaizduojamos 20 amž. pradžios žmogus. Kita freska  – nupiešta ant sienos fotografijos kopija – žmogus su vežimu, dar kita – nupiešti du bendraujantys vaikai, jų veiduose atsispindi ryžtas, rūstumas. Idėjos autorė papasakojo, kad nebuvo lengva gauti leidimus ir sukurti paveikslus kuriuose būtų meniškai ir istoriškai teisingai parodyti žydai, gyvenę Vilniuje iki II pasaulinio karo pradžios. Tai galėtų būti sektinas pavyzdys ir kitų miestų savivaldybėms, kaip galima meniškai įdomiai papasakoti miestų istorijas, tuo pačiu įprasminant ir papuošiant erdves.

Renginiu, kurį pristatė Natalija Cheifetc – paskaita „Šabas žydų kvartale ir pasiruošimas Didžiosioms žydų šventėms“ susidomėjo ne tik dalyvavę žydai bet ir lietuviai. Įdomi paskaita, supažindinanti su žydų tradicijomis, istorija ir kultūra užbūrė visą salę.

Renginių buvo daug, neįmanoma buvo visur dalyvauti. PŽB vardu norime padėkoti renginių organizatoriams, šio projekto vadovei Dovilei Rūkaitei,  o “Beigelių krautuvėlės“ darbuotojams – už skaniai pagamintus beigelius. Grįžome į Panevėžį su gera nuotaika ir puikiais prisiminimais.

Daugiau nuotraukų su šventinėmis akimirkomis.

Panevėžio žydų bendruomenė

H“B

Pats ryškiausias Naujųjų metų – Roš ha‘Šana šventės akcentas – Šofaro pūtimas. Jis padarytas iš avino rago, jo garsus išgauti gana sudėtinga. Šofaras primena tikintiesiems apie artėjantį D-vo teismą. Dvi šventines dienas žydai renkasi į sinagogą ir skaito maldas.

Svarbi Roš ha‘Šana tradicija – nuėjus prie vandens telkinio iškratyti likučius iš drabužių kišenių ir taip simboliškai atsiriboti nuo užsilikusių nuodėmių. Skaitoma speciali malda. Šis ritualas vadinamas tašlich, (išmetimu).

Pagrindinės Roš ha‘Šana šventės vaišės granatas. Lietuvoje, kur jie neauga – pakeičiami obuoliais su medumi – kad metai būtų saldūs. O palinkėjimai „saldžių metų“ yra lyg ir privaloma linkėjimų dalis.

Dažnai svečiai vaišinami žuvimi ir būtinai su galva. Juk šventės pavadinimas Roš ha‘Shana ir reiškia „metų galva“. Būtinai šventiniam stalui kepama apskritos formos chala (duona), kuri simbolizuoja metų cikliškumą. Per Roš ha‘Šaną D-vas apspręs žmogaus likimą 5780 metams. Todėl priimta linkėti „Chatima tova“ (heb.) – gero įrašo į Gyvenimo knygą.

Dešimta Roš ha‘Šana diena – Teismo diena (Jom Kipur). Tai vienintelė metų diena, kai Tora kviečia žmogų niekuo neužsiimti, o tik analizuoti nugyventų metų poelgius. Tai laikas, kai 5780 metams bus priimtas galutinis žmogaus likimo sprendimas. Todėl žydai prieš šią dieną linki vieni kitiems „Gmar chatima tova“ (heb.) – gero galutinio įrašo.

Vilniaus žydų religinė bendruomenė, Lietuvos (litvakų) ŽB, Geros valios fondas sveikina su švente – Šana tova u‘metuka ir laukia jūsų sinagogoje!

Vilniaus žydų religinės bendruomenės  pirmininkas Simas Levin

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei gerų,  saldžių ir laimingų metų linki LŽB pirmininkė Faina Kukliansky, Izraelio ambasadorius Lietuvoje Yossi Levy, ambasadoriaus pavaduotoja, Adi Cohen, rašytoja Kristina Sabaliauskaitė. Švenčiant Naujuosius žydų metus, įprasta pasikviesti draugus ir gimines, kad kuo daugiau žmonių jaustųsi laimingi, laikytis micvos – tai žodis  reiškiantis žmogaus gerumo poelgį.

Per Roš ha Šana rengiama jauki šventė, kurios neatsiejama dalis yra granatas, apvali chala ir obuoliai. Obuolių gabaliukai yra mirkomi meduje, valgomi tradiciškai linkint gerų ir saldžių metų.

Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai žydų Naujuosius metus sutiko 5780 m. išvakarėse. Renginio dalyvius pasveikino bendruomenės pirmininkas Naum Gleizer ir palinkėjo visiems gerų, sveikų ir saldžių metų. Šventinį vakarą pradėjo Frida Šteinienė, kuri uždegė žvakes ir sukalbėjo maldą,  priminė šios šventės prasmę, tradicijas.

Ant šventinio stalo buvo tradiciniai patiekalai: chala, obuoliai su medumi, granatai, farširuotas karpis, vištienos kepenėlės, kapota silkė.  Šventę pasaldino mūsų bendruomenės puikių šeimininkių pagaminti tradiciniai žydų saldumynai: taigalach, imberlach ir obuolių pyragas.

Šventės metu skambėjo gyva žydiška muzika ir dainos, kurias dalyviams dovanojo Vadim Kamrazer. Skambėjo ir jauniausių šventės dalyvių Sofijos, Karinos ir Natano dainos. Vyravo puiki nuotaika ir šilta atmosfera.

Linksma buvo ir mažiems, ir dideliems. Vaikams įdomią programėlę parengė vaikų švenčių organizatorė – animatorė Simona. Renginio metu kiekvienai šeimai įteiktas 5780 m. žydiškas kalendorius.

Susirinkusieji neskubėjo skirstytis namo, dar ilgai bendravo ir džiaugėsi puikiu 5780 m. sutikimu.

Nuo seno priimta per Sukkot šventę statyti kučką, kviesti svečius ir vaišinti juos skaniausiais šeimos patiekalais iš visokių produktų. Sako, kad nėra tipiško Sukot patiekalo, bet būdinga gaminti kimštus, suktus – kaip Toros ritinėlių lapai. Todėl tokie populiarūs yra balandėliai, blyneliai su įdaru, kimštas kopūstas.

Tačiau ne tokie paprasti tie litvakai – pirmąją Sukkot dieną Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su aškenazių virtuvės ekspertu Jeffrey Yoskowitz gamino iš litvakų kulinarinio paveldo lobyno ištrauktus patiekalus. Į svečius atėjo litvakų  maisto mylėtojai ir apie kiekvieną patiekalą pasakojo bent po kelias istorijas, prisiminė visus vaikystės kvapus, o šeimininkės ginčijosi net dėl morkos pjaustymo formos. Šiomis dienomis pas mus viešėjo mieli bičiuliai iš TAUBE Jewish Heritage Tours. Grupės vadovas Jeffrey ir Beigelių krautuvėlės vadovė Dovilė ilgai diskutavo, kokius patiekalus rinktis kulinarinėms dirbtuvėms. Nugalėjo litvakiško išskirtinumo koncepcija – pasirinkti tie patiekalai, kurių negamino Lenkijos žydai ir kurie negirdėti JAV žydų bendruomenėje.

Vienas garbingo amžiaus grupės narys, kurio tėvelis gimė Liškiavoje, Lietuvoje lankosi pirmą kartą. Šią kelionę jis pavadino emocinio patyrimo turu, nes būtent vaikystės kvapai ir skoniai greičiausiai atrakina širdis ir nejučia prisimeni jidiš kalbą, nors daug metų nekalbėjai.

Ką gi gamino litvakai svečiams pirmąją Sukkot dieną?

Kepta silkė su kompotu

Kada ragavote ar išvis girdėjote apie kimštą keptą silkę su kompotu? Tai ne tik retas bet labai skanus patiekalas, gaminamas kaip gefilte fiš, tik iš silkės. Paslaptis – tai acto, razinų ir svogūnų marinatas, kurį atvėsinus, reikia užpilti ant keptų gabaliukų.

Pieniška voveruškų sriuba – švėmlach

Visi vaikystėje valgėm pienišką sriubą, bet aišku ne visi ją mėgdavome. Pieniška sriuba su voveruškomis yra populiari žydų litvakų virtuvėje, nes tai vieninteliai grybai, kurie nekirmija. Gaminimas labai paprastas: nuplautos voveruškos – apie 0,5 kg – virtos 20 min. 2 lt pieno, bulvė, morka, svogūnas, lauro lapas, druska, pipirai, cukraus šiek tiek. Viską supjaustome kubeliais ir verdame vandeny, o pabaigoje įpilam pieno.

Vakarą vainikavo užburiantis Pflaumen cimes – 6 valandas virta jautiena su kaulu, slyvos, bulvės, karamelizuotas užpilas ir nepaprastai gera nuotaika.

Skanaus ir laukite išsamių receptų bei patarimų gaminimui.

Hag Sukkot Sameah!

Pietus organizavo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su TAUBE Jewish Heritage Tours, iš dalies iniciatyvą rėmė  Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Panevėžio miesto žydų bendruomenė pagal žydų tradicijas pastatė palapinę (suka), kurioje pažymėjo derliaus nuėmimo šventę bei prisiminė žydų kelionę, kuomet prieš 3,5 tūkstančio metų jie klajojo po Sinajaus dykumą glausdamiesi palapinėse ir neturėdami nuolatinės gyvenamosios vietos. Kiekviena bendruomenė palapinę (suką) stato pagal savo galimybes. Šį kartą Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas G. Kofman aiškino bendruomenės vaikams Sukkot šventės reikšmę ir prasmę. Vaikai žaidė, linksminosi, vaišinosi.

Palapinėse buvo surengta šventės dalyvių fotosesija, kuri liks Panevėžio miesto žydų bendruomenės archyve ir kiekvienoje šeimoje. Visi bendruomenės nariai atnešė jų užaugintas rudens gėrybes, ragavome obuolių, arbūzų, moliūgų, vynuogių ir kitų vaisių.

G.Kofman perskaite Sukkot skirtą maldą ir pūtė Šofarą. Šventėje perskaityta malda, aukščiausiojo palaiminimas, skaityti gauti sveikinimai iš Izraelio, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky sveikinimas. Į svečius atėjusi Onutė Jospaitienė pasveikino susirinkusius.

Po skanios vakarienės, kurią paruošė bendruomenės moterys, linksmoje aplinkoje vyko įvairūs žaidimai ir šokiai. Vaikai pristatė savo menines improvizacijas, už kurias buvo apdovanoti dovanėlėmis.

lo

Ypatingą reikšmę per Sukotą žydai teikia maistui. Šventės patiekalai nebūna prabangūs, bet sotūs ir gardūs. Ant Sukoto stalo visada patenka įdarytų patiekalų: balandėlių, suktinukų, įdarytos žuvies.

„Patiekalai turi būti tokie, kad išvaizda primintų Toros ritinėlį, kuriame labai susiglaudę lapas prie lapo“, – aiškino D.Rūkaitė.

Šiemet per Sukotą Lietuvos žydų bendruomenės nariai ir svečiai irgi mėgavosi įdarytu patiekalu – kepta kimšta silke su marinatu, kurią Beigelių krautuvėlės kepėja R.Portnaja ruošė pagal mamos receptą. Taip pat R.Portnaja patiekė nuostabaus saldoko skonio tradicinį litvakų patiekalą – „flaumen cimes“. Tai jautienos troškinys su slyvomis, kurį kulinarė virė net apie 10 valandų, kad mėsa būtų minkštutėlė ir tiesiog kristų nuo kaulų!

>>Skaitykite visą straipsnį