Ištrauka iš Beerot Yitzhak Švietimo fondo, pavadinto Gaono Yitzhak Zilber vardu, leidinio, kuriame pristatomi prisiminimai apie Kauno getą.

„… Kovno (Kaunas) gete buvo suburta jaunuolių grupė Toros mokymams, grupė pavadinta „Tiferet Bachurim“. Ją organizavo rabinas Shimon Segal ir broliai Abels. Susirinko 40 paauglių nuo dvylikos iki penkiolikos metų. Šie vaikai  rinkosi į žodines pamokas, vėliau gete atsirado  knygos. Stebuklas,- kasdien nuolat jaučiant pavojų gyvybei, gete įkuriama „beit midrash“ (švietimo įstaiga).

Nuotraukoje: Kauno geto vaikai (Yad Vashem archyvas).Tuomet rabinas Yitzhakas Elkhananas Gebralteris buvo vienas iš tų paauglių. Jis dalyvavo visose Tiferet Bachurim pamokose, gerokai vėliau parašęs šį pasakojimą apie tų baisių dienų įvykius….

Kai kurie paaugliai buvo našlaičiai, alkani, nematę duonos gabalo. Tačiau per Simchat Toros šventę visi pamiršo bėdas ir rūpesčius, sunkumus ir našlaičių likimą, jie valgė skurdų maistą, šoko, džiaugėsi Tora. Kai kurie  savo gyvenime nebuvo jautę tokio džiaugsmo, kurio  ypač trūko gete…Tate, ich dank dir, Tate ich leib dir .„Tėve (dangiškasis), dėkoju Tau. Tėve, aš garbinu Tave, nes esu žydas … nes myliu tave“. Mes giedojome šią dainą, liedami ašaras, kartodami ją vėl ir vėl. Giedojome tikėjimo giesmę tuo metu, kai dauguma Lietuvos žydų jau buvo nužudyti!

Mes, žydai paaugliai, nežinojome, kas nutiks mums po valandos, ypač berniukams, vaikams, kuriuos pirmiausia žudydavo vokiečiai. Girdėjome, kad Šiaulių gete vyko „vaikų akcija“ ir kad Vilniaus getas jau buvo sunaikintas. Bet vis tiek giedojome dainą Visagaliui: ,,dėkojame Tau, kad gimėme žydais, ir mes už tai Tave mylime. Dėl Tavęs mus kasdien žudo“. Ši giesmė sukėlė drebulį mūsų širdyse, ypač todėl, kad gete buvo kalbama, kad naikinant Kelmės žydus, jie giedojo būtent šią giesmę.

Vienas iš išgyvenusiųjų pasakojo, kad Kelmės lietuvis žudikas prisiminė, kaip žydai po vaikščiojimo sinagogoje su  Toros ritiniais rankose, išėjo šokti į gatves su Tora. Tas monstras pareikalavo, kad pasekėjas, rabinas Geršonas Miyadnikas paimtų Toros ritinį ir mirtų su juo.

Taip ir įvyko. Tačiau vietoj nevilties staiga visi Kelmės gyventojai žydai, vedami mirti, pradėjo šokti ir dainuoti, o kartu su jais ir rabinas Danielis Movshowitzas. Jie dainavo „Ashrein, ma tov helkeinu … „Mes laimingi, koks nuostabus mūsų likimas … Tėve, ačiū tau“. Ši daina dainuojama, švenčiant „Simchat Torą“.

Jie dainavo: „Tu mus pasirinkai … mylėjai mus ir norėjai mūsų tarnystės“, jie vis kartojo „Mylėjai mus“. Rabinas Geršonas Miyadnikas šoko su Toros ritiniais ir nužudytas krito į duobę su Toros ritiniu rankose.

Maldoje „Av Arahamim“ yra žodžiai:  „Džiaukitės visos tautos, šlovinkit Jo tautą, žmones! Nes jis atkeršys už savo tarnų kraują, atkeršys priešams “. Nuo tada daina „Ashrain, ma tov Helkeinu“ mums tapo ypatingai reikšminga. Ir dabar, kai ją girdžiu, drebu …Daugelis berniukų buvo alkani, tačiau šoko ir šypsojosi iš visų jėgų su nuoširdžiu džiaugsmu. Su tuo palaimingu džiaugsmu, atsikračius pavojų,  esame vis dar gyvi …Staiga  tikro džiaugsmo ir giesmių metu atvyko policininkas, vietinis žydas su savo draugais ir labai nustebo. Argi gete įmanomas toks džiaugsmas? Ypač tarp vaikų, kurių dauguma buvo našlaičiai? Ravas Šimonas Segalas šiuos žydus nuvedė į šokėjų ratą šokančių aplink „bimą“. Šis policininkas pradėjo šokti ir nebeišėjo – juk tokios dienos gete dar nebuvo. „Izraelio tauta gyva!“

Pirmadienio vakarą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko labai gražus renginys maisto gerbėjams ir kulinarinių knygų mylėtojams. Skaitytojai buvo pakviesti į pristatymą kolekcijos, kurią Alfas Ivanauskas – Virtuvės mitų griovėjų idėjos vadas – padovanojo Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai. Progos nepraleido ir Beigelių krautuvėlė. Renginio metu VMG komanda kūrybiškai pažvelgė ir į svečių vaišinimą: čia buvo įrengta speciali erdvė – originali duonos galerija.

„Juk viskas prasideda nuo duonos ir sviesto, nesvarbu – tai restoranas ar namai. Tad ir čia noriu jus pavaišinti ką tik iškepta duona su sviestu, nes tai yra pradžios simbolis“, – apie sumanymą netikėtai nustebinti susirinkusius svečius kalbėjo idėjų moderatorius A.Ivanauskas.

Beigelių krautuvėlė kepėjos iškepė specialias chalas, kurios puikavosi lentynose ir tirpo maisto gurmanų pilvuose.

Puikus sumanymas ir stilingas pristatymas, Alfai!

O mes norime pakviesti prisidėti prie idėjos ir dovanoti knygų Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai apie žydų virtuvę.

Sužinokite daugiau

Šiandiena prie Šabato stalo susės milijonai žydų visame pasaulyje, visuose kontinentuose! Pasaulinis Šabo projektas tai žydų vienybės ir džiaugsmo šventė! Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia šį vakarą į Vilniaus Choralinę Sinagogą šventinei vakariene nuo 16:00 val.

Rabinas Warren Goldštein iš Pietų Afrikos siunčia šilčiausius linkėjimus Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei ir sveikina šiais metais vėl prisijungus prie pasaulinio Šabo šventimo nuo sutemų iki aušros!

Sužinokite daugiau apie 7 žingsnius, kaip pasiruošti šventei. http://bit.ly/2rMfP54

Renginiai šalia Jūsų: https://www.theshabbosproject.org/en/find-events 

#ShabbosProject2019

Chala – tai ypatinga, Šabui ir šventėms kepama duona. Tačiau pavadinimas pirmiausia reiškė kepalėlį ar paplotėlį iš atskirto atnašai pirmosios tešlos gabalėlio, kaip rašoma Tanakhe, knygoje Bamidbar (Skaičių), ir tai vienas pirmųjų įsakų izraelitams, jiems ruošiantis dykumoje įeiti į Pažadėtąją žemę: „Iš pirmosios tešlos atidėsite atnašai chalą kaip atidedate atnašą kūlės grūdų“. (Bamidbar 15:20)

Tradicinė Šabo chala – lietuviams gerai pažįstamos formos pynė. Chalos formos pyrago parduotuvėse buvo galima rasti ir sovietmečiu, tik ji buvo vadinama pynute. Beigelių krautuvėlės vadovė kažkada internete aptikusi į kasą supintos duonos atsiradimo istoriją. Esą Vilniaus Gaonas paprašęs žydų kepėjo paruošti žydiškos duonos. „Ir iškepė kepėjas pynutę, panašią į geltoną lietuvaitės kasą, kurią jis buvo įsimylėjęs. Labai graži, tik niekur nepatvirtinta istorija“.

Beigelių krautuvėlė kiekvieną penktadienį kepa ir parduoda chalas nuo pat atsidarymo dar 2016 m. taip pat populiarinant žydų virtuvę ir tradicijas dažnai rengia įvairias edukacines degustacijas. Viena iš tokių suorganizavome Šeduvos kultūros ir amatų centre bendradarbiaujant su draugais iš „Dingęs Štetlas“. Susirinko gausius būrys  besidominčių Litvakų virtuvės paslaptimis, atvyko svečių net iš Šiaulių žydų bendruomenės.

Dalinamės renginio akimirkomis iš Sigitas Mikutis foto albumo  Eurpos žydų kultūros diena Šeduvoje….  ir žinoma chalos receptu.

Iš dalies iniciatyvą rėmė Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. #LitvakuVirtuvesPaslaptys

Penktadienį, lapkričio 16d. prie Šabo stalo susėdo milijonai žydų visame pasaulyje, visuose kontinentuose!

Pasaulinis Šabo projektas tai žydų vienybės ir džiaugsmo šventė! Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pakvietė  tą vakarą į Vilniaus Choralinę Sinagogą šventinei vakarienei.

Štai kuriose valstybėse vyko Pasaulinis Šabas.

Shabbat Shalom,

to participants in 106 countries…

Afghanistan, Antigua and Barbuda, Argentina, Aruba, Australia, Austria, Bahamas, Belarus, Belgium, Bolivia, Brazil, Bulgaria, Cambodia, Canada, Chile, China, Colombia, Croatia, Cuba, Curaçao, Cyprus, Czech Republic, Denmark, Dominican Republic, Ecuador, Egypt, El Salvador, England, Estonia, Fiji, Finland, France, French Guiana, Georgia, Germany, Ghana, Gibraltar, Greece, Haiti, Honduras, Hungary, India, Iraq, Ireland, Israel, Italy, Jamaica, Japan, Kazakhstan, Kenya, Latvia, Lithuania, Luxembourg, Malaysia, Mauritius, Mexico, Moldova, Montenegro, Morocco, Mozambique, Myanmar, Namibia, Netherlands, New Zealand, Nicaragua, Nigeria, Norway, Pakistan, Panama, Papua New Guinea, Paraguay, Peru, Philippines, Pitcairn Islands, Poland, Portugal, Puerto Rico, Romania, Russia, Rwanda, Saint Barthélemy, Scotland, Serbia, Singapore, Slovakia, South Africa, Spain, Sweden, Switzerland, Taiwan, Tanzania, Thailand, Trinidad and Tobago, Turkey, Uganda, Ukraine, United Arab Emirates, United States, Uruguay, Uzbekistan, Venezuela, Vietnam, Wales, Zambia, Zimbabwe,

and as of yesterday, Oman!

That’s what we call jumping together.

Rabinas Warren Goldštein iš Pietų Afrikos atsiuntė šilčiausius linkėjimus Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei ir sveikino šiais metais vėl prisijungus prie pasaulinio Šabo šventimo nuo sutemų iki aušros!

Vilniaus Choralinė sinagoga šventei gražiai pasiruošė. Čia pateikiamos nuotraukos fotografuota iki Šabo pradžios.

Žydų Chanukos šventė trunka aštuonias dienas, tradiciškai pasakojama apie stebuklus, kurie įvyko prieš 2183 m. Tai – šviesos ir žvakių šventė, kurią žydai kasmet pradeda švęsti, pagal judėjų kalendorių Kislev mėnesio 25 dieną. Ši data 2019 m. atitinka gruodžio 22d.

„Šviesos ir žvakių šventė“, kaip ir kitos judėjų šventės, prasideda išvakarėse. Chanuka tęsiasi aštuonias dienas.

Pagal kalendorių Chanuka paprastai „patenka“ į gruodį, todėl daugelis ją supranta kaip  žydų  Naujuosius metus, nors taip nėra. Žydų Naujieji metai (Rosh ha Shana) pasaulietiniame 2019 m. kalendoriuje, prasidejo spalio 1 d. – šventėme 5780 metus.

Per Chanuką  prisimename stebuklą, kuris įvyko II amžiuje prieš m.e. senovės Izraelyje, kai buvo išlaisvinta Jeruzalė, išvalyta nuo helenistinių stabų Jeruzalės šventykla po Makabėjų sukilėlių pergalės prieš graikų karaliaus kariuomenę.

Kodėl švenčiama Chanuka?

Izraelio žemė nuo 215 m. p.m.e valdė helenistinių pažiūrų valdovai. Jie niekino judėjų tradicijas – buvo uždrausta mokytis Toros, švęsti Šabatą.

Prasidėjo sukilimas, kuris truko trejus metus. Jam vadovavo Juda, pravarde Makabėjus – “ kūjis”. Jo būrys sutriuškino  priešo kariuomenę ir išlaisvino Jeruzalės šventyklą. Joje judėjams pavyko rasti tik vieną alyvuogių aliejaus indelį  šventyklos žvakidei. Aliejaus turėjo pakakti tik vienai dienai. Tačiau įvyko stebuklas – indelyje esanti aliejaus ugnis degė aštuonias dienas.

Prisimindami šį stebuklą, išminčiai nutarė, kad kasmet nuo Kislev mėnesio 25 dienos, aštuonias dienas bus švenčiama Chanukos  šventė  Nuspręsta, kad Kislev mėnesį 8 vakarus bus uždegama po vieną aliejaus indelį žvakidėje (chanukijoje) arba žvakutė ir skaitoma padėkos malda. Jeruzalės šventykloje atsinaujino maldos D-vui, o šventė pavadinta Chanuka.                 

Remiantis šimtmečių senumo tradicija, aštuonias dienas sinagogose skaitomos padėkos maldos. Chanukos metu sinagogose ir namuose statoma Chanukos menora – speciali devynšakė žvakidė, kurioje  uždegamos  žvakės.

Pagal judėjų  tradiciją chanukija yra statoma ant palangės, kad praeiviai galėtų pamatyti kaip judėjai vykdo įsakymą  – „atidengia stebuklą“. Po saulėlydžio, aštuonias Chanukos dienas, vakarais uždegama po vieną žvakutę.

Chanuka yra vadinama ir vaikų švente. Vaikai suka specialų vilkelį, jidiš kalba vadinamą „dreidl“, o hebrajų k. – „sevivon“. Kiekvienoje pusėje yra 4 hebrajų kalbos raidės, kurios reiškia (diasporoje) –„Didis stebuklas įvyko ten“ (Jeruzalėje), o Izraelyje – „ Didis stebuklas įvyko čia“.   Įprasta dovanoti vaikams pinigėlius arba šokoladines monetas  – jidiš k.- „chanuka gelt“.

Pagrindinės vaišės

Pagrindiniai ir būtini patiekalai gaminami aliejuje. Įvairiausių rūšių spurgos (hebrajų k.) suvganijot su įvairiausiais įdarais, bulviniai blynai -„latkės“ ( jidiš k.).

Lietuvoje visos žydų bendruomenės švenčia Chanuką.                                                    Vilniuje Kudirkos aikštėje jau daugelį metų įžiebiama didžiulė Chanukija – Menora. Šventėje dalyvauja miesto ir vyriausybės atstovai. Vyksta įdomus ugnies fejerverkas, miestiečiai vaišinami tradicinėmis šventės vaišėmis.

Kelerius metus Vilniuje buvo uždegamos žvakutės ir prezidentūroje                                            .

Chanukos šventės šviesa ir šiluma pasaulyje

JAV parduotuvių ir visuomeninių organizacijų languose, vitrinose, šalia Kalėdų eglutės uždegamos ir chanukijos.

Šiais metais pirmieji panašūs pagarbos ženklai pasirodė ir Lietuvoje – žurnalo „Verslo klasė“ redaktorius Aurelijus Katkevičius pasveikino skaitytojus su šv. Kalėdomis, Naujais metais ir Chanuka. Ačiū!

Simas Levinas, Vilniaus religinės bendruomenės pirminininkas

Gruodžio 22d. vakare Lietuvos ir viso pasaulio žydai pradėjo švęsti Chanuką, uždegdami pirmąją žvakę. Ji žiba Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės balkone.

Šviesos ir žvakių šventė kaip ir kitos judėjų šventės, prasideda išvakarėse.  Pirmosios žvakės uždegimo šventėje dalyvavo Izraelio ambasadorius Lietuvoje Yossi-Avni Levy, bendruomenės nariai. 

Chanuka tęsiasi aštuonias dienas. Sinagogose ir namuose statoma Chanukos menora – speciali devynšakė žvakidė, kurioje  uždegamos  žvakės. Per Chanuką  pasaulio žydai prisimena stebuklą, kuris įvyko II amžiuje prieš m.e. senovės Izraelyje, kai prasidėjo sukilimas, kuris truko trejus metus. Jam vadovavo Juda, pravarde Makabėjus. Jo būrys sutriuškino  priešo kariuomenę ir išlaisvino Jeruzalės šventyklą, kurioje judėjams pavyko rasti tik vieną alyvuogių aliejaus indelį  šventyklos žvakidei. Aliejaus turėjo pakakti tik vienai dienai. Tačiau įvyko stebuklas – indelyje esanti aliejaus ugnis degė aštuonias dienas.

Prisimenant stebuklą,  kasmet iškilmingai ir linksmai, su šokiais, muzika ir dainomis švenčiama prasminga šviesos šventė. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sako, jog tai ne tik religinė, bet ir tautosakos šventė. Ji linki visiems žydų bendruomenės nariams linksmos Chanukos, kad šviesos šventė suteiktų geros nuotaikos, sveikatos ir džiaugsmo šeimose.

Gruodžio 22-osios vakarą prasidėjo viso pasaulio žydų švenčiama šventė Chanuka. Ji mini šviesos pergalę prieš tamsą ir judaizmo pergalę prieš pagonybę. Uždegti pirmąją žvakutę susirinko Šiaulių krašto ir Panevėžio miesto žydų bendruomenių nariai. Pirmininkas Naum Gleizer palinkėjo visiems susirinkusiems linksmos Chanukos, sveikatos ir laimės. Bendruomenės narė Frida Šteinienė trumpai priminė šventės istoriją, uždegė pirmąją Chanukos žvakę ir perskaitė maldą.

Šventės dalyvius pasveikino Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman, bendruomenės atstovės, o taip pat ir Lietuvos samariečių bendrijos Šiaulių skyriaus pirmininkė Genovaitė Karvelienė bei J.Janonio gimnazijos tikybos mokytoja Danutė Kratukienė.

Vakaro metu skambėjo gyva žydiška muzika, atliekama Vadimo Kamrazerio. Muzikinius sveikinimus skyrė mažosios dainininkės Sofija ir Karina. Visi smagiai šoko, dainavo. Mažuosius šventės dalyvius užėmė vaikų švenčių organizatorė – animatorė Simona.

Šventės dalyviai vaišinosi tradiciniais žydiškais patiekalais, latkėmis ir spurgomis.

Kaip įprasta per Chanuką, vaikams įteiktos dovanėlės, Chanuka gelt (šokoladinės monetos) bei dreidl (vilkelis).

Paskutinįjį 2019-ųjų metų pirmadienį, gruodžio 30 d., Kauno žydų bendruomenės nariai susirinko paminėti Chanukos. „Bijojome, jog šiemet visi norintys netilps į restoraną“ – tokiais žodžiais į susirinkusiuosius kreipėsi pirmininkas Gercas Žakas, atkreipdamas dėmesį, jog šventiškai nusiteikusių bendruomenės narių šįkart susirinko pilna salė.

Pirmininkui tarus sveikinamąjį žodį, scenoje pasirodė svečiai iš Vilniaus – muzikantai Michailas Filipovas ir Leonardas Zenkevičius. Jų atliekama tradicinė muzika iš karto susilaukė plojimų, o vakaro eigoje  privertė svečius pakilti nuo stalų ir pajudėti.

Bene labiausiai laukta šventės viešnia – argentinietė jidiš dainų atlikėja Alejandra Czarny. Su publika angliškai bendravusi muzikantė prisipažino, jog Lietuvoje ji vieši pirmą kartą, tačiau jau kurį laiką rezgė planus aplankyti šią šalį, mat jos šeimos šaknys – Kaune. Atlikėjai dainuojant jidiš dainas, jai pritarė ir salėje susirinkę svečiai. Muzikantė džiaugėsi, jog Kauno žydų bendruomenės nariai – puiki ir labai daininga publika. Todėl pažadėjo, jog dar tikrai sugrįš į Kauną ir čia surengs savo solinį koncertą.

Šventinio vakaro akcentu tapo viktorina. Tiesa, ne bet kokia, o susijusi su Chanuka: visi klausimai buvo apie šią šventę. Kai kuriuos iš jų svečiai gliaudė kaip riešutus, tačiau buvo ir išties nelengvų klausimų, dėl kurių bendruomenės nariai turėjo pasukti galvas. Pasibaigus viktorinai daugiausiai teisingų atsakymų žinojusiems svečiams buvo įteikti prizai.

OY VEY! Beigelių krautuvėlėje prasidėjo didysis macų IŠPARDAVIMAS. Šiandien užsukus Šabatui chalų nepamirškite ir kilogramų macos. Būtinai pasidalinkite savo receptais, o mes rekomenduojame gaminti macos pyragą su kakava, maca kneidlach vištienos sultinyje ir mįslingą maca brei. #Matzot

Sekmadienį, kovo 8 d. Jašos Hefetzo salėje, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje vyko pavasario ššventės, Purimo karnavalas vaikams.

Spalvingą muzikinį spektaklį  „Puota pas Ahšaverošą“ jauniesiems žiūrovams ir jų tėveliams paruošė paaugliai ir madrichai (vadovai) iš ,,Sababos” jaunimo klubo ir jaunesnioji žydų dainų ir šokių ansamblio „Faerlach“ grupė.

Spektaklio herojai – tikras ,,Purimšpilis” : karalius Ahšaverošas, gražuolė Estera, kilnusis Mordechajus, piktadarys Amanas, dvariškiai, klounai, muzikantai ir šokėjai papasakojo mums linksmiausios žydų šventės Purimo istoriją.

Kadangi publika į festivalį atvyko su karnavaliniais kostiumais (jų paprašė pati karalienė Estera!), įvyko spektaklis ir konkursas neįprastam kostiumui išrinkti. Net sunku išvardyti, kas ir kokie persirengėliai dalyvavo šioje šventėje: katės, vilkų jaunikliai, princesės, supermenai, batmenai, vorai, nindzės, energingoji Pepė ilgakojinė, angelai, Barbė ir daugelis kitų.

Žinoma, visi gavo saldžių dovanų – šalachmones! Dėkojame jaunimo klubui „Sababa“, ansambliui „Faerlach“ ir jo vadovei Larisai Vyšniauskienei, madrichams, LŽB jaunimo, vaikų ir socialinių programų koordinatorėms Sofijai Sirutienei ir Ninel Skudovięiutei, LŽB programų vadovei Žanai Skudovičienei ir visiems, dalyvavusiems Purimo karnavale!

Linksmo Purimo!

„Beigelių krautuvėlės“ penktadienio Chala

RECEPTAS

1 kg miltų (persijokite)

2 kiaušiniai

1/3 stiklinės aliejaus

30 gr mielių

1,2 stiklinės vandens

1 šaukštelis druskos

2-3 šaukštai cukraus

Mieles ir cukrų įmaišykite į kelis šaukštus šilto vandens, palaukite kol pakils.

Į kalną miltų įmuškite kiaušinius, pilkite mieles, vandenį, aliejų, priedus – viską gerai suminkykite, kol masė nebelips prie dubens kraštų, jei reikia – pridėkite dar miltų.

Sudėkite tešlą, uždenkite rankšluosčiu ir šiltai palikite, kad pakiltų.

Po 30-40 min. ją šiek tiek paspaudykite, padalinkite į du gabalus, paskui iš jų suformuokite po 3 juostas ir supinkite į kasas. Paruoštus kepiniu dėkite į riebalais pateptą skardą, uždenkite rankšluosčiu ir palikite pakilti valandai.

Kiaušinį suplakite , patepkite pynutes. Barstykite jas aguonomis arba sezamais. T

Taip pat galite atskiras juostas barstyti zatar prieskoniu ir kitais.

Orkaitę įkaitinkite iki 190 laipsnių. Kepkite apie 20-25 min. kol gra=iai paruduos.

Šabato eiga ir maldos anglų ir hebrajų kalbomis: https://bit.ly/2QutF5s

#Šabasnamuose #KeepingItTogether #GeroŠabato #PenktadienioChala #Žydųkultūrosmetai

Lietuvos žydų religinės bendrijos pirmininkas Simas Levinas 

Pesacho šventės istorijos pagrindinė mintis – pavergtos sąmonės išlaisvinimas, jos transformavimas. Nustokime būti robotais ir diena iš dienos atlikinėti tuos pačius veiksmus. Šventė suteikia galimybes ir jėgas  iš naujo pažinti save, ateina „priežastis“ atrasti pačius save, naujai pažvelgti į gyvenimą, išlaisvinti iš savo mąstymo kalėjimo protą ir dvasią.

Nugalėję save, mes pakylame į naują lygį – pranokstame patys save. Tą dieną mes nusimetame savo ego grandines, dvasios vergovę ir pakylame į naują lygmenį. Tik išsivadavę galime pamatyti, ko mums iš tiesų trūksta – pamatome objektyvią tikrovę ir sukuriame tvarką, vietoje kasdieninio chaoso  gyvenime.

Prieš šventę mes ruošiame kūną, sąmonę, namus, tvarką aplink save, kad priimtume galingą šventės transformacijos ir išsilaisvinimo energiją.

Pesacho vakare vyksta dvasinis susikaupimas – Seder‘is  (hebr. „tvarka“). Ši tvarka nurodo ir šventės vaišių eilę, kuri pabrėžia ir moko kurti harmoniją bei tvarką (Seder), priešpastato dominuojančią chaoso inerciją kasdieniame mūsų gyvenime. Prie jo energijos prisededa švari ir atvira Šabato Šviesa. Nepraleiskite progos gauti dvigubos jėgos ir tikrosios laisvės!

Šiais metais Pesachas švenčiamas kaip ir visada 8 dienas, nuo balandžio 8d. vakaro iki 16d.- ketvirtadienio.

Sederis yra Pesacho simbolis.  Daugybė šios nakties papročių suteikia galimybę vėl išgyventi praeities įvykius.

Namuose turi būti balta staltiese užtiestas ir pačiais gražiausiais stalo įrankiais papuoštas stalas, ant kurio – taurės pagal dalyvių skaičių, o centre – ypatinga – „Elijahu taurė“. Uždengtos specialiomis servetėlėmis ant stalo padedamos macos, ant kėdės žmogaus, kuris ves sederį, padedamos pagalvėlės.

Prieš vedantįjį ant stalo padedamas ypatinga lėkštė KEARA kur sudedama viskas, kas reikalinga sederiui. Šalia padedamas dubuo su sūdytu vandeniu ir servetėle, kurioje bus paslepiamas „afikomanas“.

Namų šeimininkė uždega žvakes nuo ugnies, uždegtos dar prieš sutemstant, palaimindama: „Palaimintas Tu, Kūrėjau, mūsų Dieve, pašventinęs mus Savo priedermėmis ir prisakęs mums uždegti šventines žvakes“. Tada pasako „Šeechejanu“, turėdama omenyje, kad šis palaiminimas skirtas taip pat ir visoms priedermėms, kurios yra atliekamos kartą metuose. Namų šeimininkas pasako „Šeechejanu“ Kidušo metu.

Sederio naktį yra atliekamos dvi Toros priedermės: macos valgymas pirmąją Pesacho naktį ir pasakojimas apie išėjimą iš Egipto.

Pasiruoškite Sederiu ir likite namuose!

Hag Pesach Sameach!

Paruošė Dovilė Rūkaitė

Šaltiniai: tora.lt

Maca Brei – klasikinis Pesacho pusryčių ir bunčo patiekalas iš macų ir kiaušinių. Maca Brei gaminama visas aštuonias dienas ir dažnai net nebūtinai per Pesachą. Pasaulio virtuvėms maišantis su žydiškais receptais šiandiena Maca Brei pateikiama su įvairiausiais priedais, pavyzdžiui kvapnus avokado quakamole Meksikietiškam stalui, medus dėl saldumo, uogienės, cinamonas, tarkuotas obuolys,,,,

O Litvakai Maca Brei ruošia su druska ir pipirais, kaip ir gefilte fiš, saldžiai – nepripažįsta.

Liuba Šerienė šeimoje Maca Brei negamina, bet prisimena, kad nuo vaikystės jai skaniausi buvo macai su sviestu. Taip valgo macus iki šiol ir dar olandiško sūrio užsideda.

Geršonas Taicas nepamena Maca Brei, bet  puikiai pamena macų kukulius ir kaip vaikystėje  skaniai valgė šį desertą ir taukai varvėdavo.

• Prasijoti macu miltai, atskirti smulkūs ir stambūs gabaliukai
• atskirti kiaušinių tryniai nuo baltymų

Smulkūs macai užplikomi verdančiu vandeniu, paskui sumaišoma su baltymais, formuojami kukuliai. Į vidų kimšdavo stambių macų masę su tryniu ir medum. Obuolio dydžio kukulius virdavo ir apkepdavo taukuose. Valgydavo karštus ar šaltus su cukrum ir cinamonu, o užgerdavo slyvų kompotu. Toks Geršono skaniausias vaikystės  macų desertas.

Maca Brei litvakiškai

• Verdantis vanduo – stiklinė (kuo daugiau- tuo minkštesnė macų masė)
• Druska ir pipirai
• 4 kiaušiniai
• 6 macų lakštai

Dideliame inde sulaužykite macų lakštus, galite ketvirčiais, galite smulkiau ir užplikykite verdančiu vandeniu. Kol macai minkštėja, suplakite kiaušinius, supilkite ant suminkštintų macų, dėkit druskos ir pipirų pagal skonį. Gerai išmaišykit.

Supilkite mišinį į karštą riebią keptuvę ir kepkit ant vidutinės ugnies, maišydami, kol Maca Brei bus sausa, bet ne traški.

Patiekite su cinamonu ir cukrumi, medumi ar uogienėm.

Daugiau patiekalų iš macų:

Paruošė Dovilė Rūkaitė

lrytas.lt

Žydų bendruomenės „Vilnius – Lietuvos Jeruzalė“ pirmininkė Judita Gliauberzonaitė (42 m.) mena, kaip močiutė Cilė Žiburkienė kiekvieną pavasarį prieš Pesachą tvarkydavo ir plaudavo visus namus, kad tik, gink Dieve, jokiame kamputyje neliktų miltų net dulkelių – tai reikštų, kad namie užsilikę kildintos tešlos, kuri žydams primintų priespaudą, ženklų.

Viso pasaulio žydai tūkstantmečius menančią savo istorijos ir religijos šventę – Pesachą švenčia pradedant nisano mėnesio (kovo arba balandžio) 15 diena: septynias dienas – Izraelyje, o gyvenantys ne istorinėje tėvynėje – 8. „Pasauliečiai žydai, besilaikantys tradicijų, dažniausiai švenčia pirmąją ir paskutinę Pesacho dieną, susirinkdami su šeimomis vakarienės.

Per visas Pesacho dienas sinagogoje meldžiasi labiau religingi žmonės“, – atskleidė J.Gliauberzonaitė.

Pesachas neretai sutampa su katalikų Velykomis. Šiemet jis prasidėjo balandžio 8-ąją ir tęsis iki 15 dienos.

Anksčiau Lietuvoje macų Pesachui žydai gaudavo sinagogose, kur jie ir būdavo kepami. Dabar jau niekas nebekepa ir kasmet sulaukia nemenkos jų siuntos iš Izraelio. „Džiaugiamės, kad Lietuvos žydų bendruomenės užsakymu visas konteineris macų į Lietuvą buvo atgabentas dar iki karantino. Kiekvienam bendruomenės nariui buvo skirta po kilogramą sverianti dėžutė macų. Taigi tas konteineris buvo tikrai nemažas“, – pirmojo Sedero išvakarėse pasakojo Judita.

Močiutės „Floimen cimes“

skaityti plačiau

Baigėsi Pesacho šventė. Lietuvos žydų  dainų ir šokių ansamblio ,,Fajerlech“  nariai  šiemet per Sederį nesirinko ir nekoncertavo, bet būdami namuose jie drauge sudainavo žinomą tradicinę žydų dainą ,,Kitais metais Jeruzalėje“. Šiemet, ši daina labai tiko, kai visi dainavo savo namuose.

AČIŪ ansambliui ,,Fajerlech”!